Istorijos pradžia "Visai kiek kitaip". Rytas!

Ar būčiau patikėjusi, kad taip būna ir realybėje? Ar mano kuprinėje tilpo tokia mintis?

Bundantis auksinis rytas, Agnes atitraukia užuolaidas, po kambarį pasklinda saulės spinduliai. Šypsosi pavasariui - jis atėjo! Jos miestas, mielas jaukus butas ir išaušusi šiandiena.
Agnes keliauja į erdvę, kuri girdėjo daugybę jos troškimų, matė šypsenų ir padėkos akimirkų. Netrukus miesto posūkiai susilieja su užmiesčio bundančios gamtos spalvomis. Saulė šildo kūną, spindi į akis. Nutirpęs sniegas atneša meilės krislą. Pasaką, kurioje... yra ir Jis!
Kelios valandos ir štai sodyba! Ten po dideliu kaštonu jau laukia Vilis, pamilęs taip, kaip niekas kitas. Jiedu susitinka apsupti gamtos ir žydinčių kvapų.

//

Vieną rytą miesto sodo reikmenų krautuvėje du žmonės pamatė vienas kitą. Na, kaip... nutiko visai kiek kitaip.

Dar rudenį Agnes pagaliau prisiruošė į parduotuvę, kurioje lankydavosi su Broliu. Ten visokių varžtų, lentų, sriegių, atsuktuvų ir dažų rojus. Ji mėgdavo vaikščioti paskui Brolį ir stebėti, kaip jis atsakingai renkasi jai nesuprantamus daiktus. Mėgo klausytis, kaip jis paaiškina kas tai yra. Po truputį įprato čia lankytis ir viena.
Kaip įprastai, ji apžiūrėjo kokius nors naujus prietaisus ir susimąsčiusi nepastebėjo, kaip į kažką bumptelėjo. Tai buvo lenta po kažkieno pažastimi. Beatsisukdamas lentą nešantis vaikinas kitu jos galu užkliudė visą virtinę dažų lentynos. Ir taip daugybė jų išriedėjo ant grindų, nusprogę dangteliai žaismingai išdažė prekyvietės parketą. Buvo smagu vien dėl to, kad du nepažįstamieji sustoję žiūrėjo, kas čia vyksta. Ir nesumetė kad kaltininkai - tai jie patys :)

Kaip tęsėsi istorija? Vilis susitarė su krautuve, kad perka visus sugadintus dažus - vistiek ras kur juos panaudoti. Agnes pamiršo ausų kimštukus ir taip dar savaitę sapnuose girdėjo skardų Vilio juoką, kuomet suprato, kad tai jo lenta sukėlė visą mažytę netvarką.
O išsiskyrė paprastai - prie krautuvės aikštelės. Jis, apsikrovęs lentomis ir dažais, ji - nešina keliomis pakabomis.
Po akimirkos, pro Vilį prašvilpė motociklas. Tuo metu jis alsavo gaiviu oru, atsitiesė atrėmęs lentas į automobilį. Klausą pagavo tylus motociklo burzgimas. Ar dar būna tokių tylių? - nusistebėjo. Lengvai nulydėjo akimis ir sujuko, kai ant motociklininkės nugaros buvo pririštos kelios pakabos :) Jis suvokė - pralėkė Agnes, kurios vardo dar tuomet nežinojo.

Agnes lakstė dar ilgai, pamiršusi smagią istoriją su lentomis ir dažais. Ji stipriai gyveno ir mokėsi iš savo klaidų. Kol vieną dieną jie vėl susitiko visiškai kitoje aplinkoje. Bet čia šios istorijos kito skyriaus dalis.

//

Saulėtą, švelnų rytą ji nulipa nuo motociklo ir sveikinasi su vieninteliu, savo žmogumi. Jis rodo į įvairių dažų skarbonkes ir juokiasi - vadinasi, šiandien ji tapys ant lauko sienos tai, ką panorės.

Aš tikiu ir visados tikėsiu !


---

Komentarai

Populiarūs įrašai