snigo spalvotom lemputėm

Mano Naujųjų sutikimas! :) Grojau klube, per miglą stebėjau kaip žmones užkabina muzika, jie kelia nykščius, dėkoja ar kalbina. Nei vieno pikto žvilgsnio - pasisekė! Aplankė Pusbrolis, Brolis, Draugas - todėl ši naktis man buvo šventė.

23.30, mikliai pakuojuosi ausines, prie pulto op-op persiaunu aukštakulnius į žieminius batus ir lėkte ant stogo ! Dar geras gabalas iki mano namo. Pakeliui kertame daugybę žmonių - kaip kritinė masė jie pradeda lįsti iš visokių kampų ir skersgatvių. Šūktelime kaskart vienas kitam kažką gražaus, girdime pakeleivių balsus. Pakeliui bučiuojuos su pažįstamais linkėdama gražių ateinančių. Per sniegą kertame gatves, per pusnis kertame kiemus - trumpiausiu keliu skrodžiame visą Vilniaus senamiestį ir centrą.

"Jėė!" - jau regiu savo mašiniuką, apsnigtą kaip mopsiką. Lekiu tiesiąja per sniego kalną - kojų nematyti, laiminga sniege iki kelių. Girdžiu Brolio žodžius iš paskos: "buvo galima ir apeiti... mjo, bet nebesvarbu",- prisiminė, kad tarė savo sesei, kuriai konkrečiai dzin :D. Aš šūkteliu "labas!" savo Miniukui. Čiūžuoju link durų, atveriu, jau kylame liftu, toliau metaliniais laiptais, mintimis... į stogą, o minutės kapsi. Spyna! Kaip juokiamės :) Bet viskas gerai, ir taip matosi jau pokšintis miestas pro stiklinį liuką. Brolis - auksarankis - žvilgt į spyną: "sese, čia pliusas". "Broli, antras stalčius nuo viršaus", - Brolis į rankas mano buto raktus ir lekia atsuktuvų. Grįžta, aš laiminga sėdžiu ant laiptelio, per miglą matau sproginėjančias lemputes. Viskas labai paprasta ir gražu. Juokdamiesi pasišviesdami mobilkom krapštome spyną. Netrukus Aldoškė rėkdama įlekia ant stogo! Išsiveržiame į Vilniaus centro namų aukštį, net šiek tiek aukščiau, matome popsintį dangų, ausį ramina tyla. Jos norėjau, jos troškau, ją pasiekiau ir čia, akimirkoje sutinku savo Naujuosius kartu su svarbiausiais žmonėmis. Jokio triukšmo, kuris dar prieš pusvalandį skambėjo ausyse.

Juokinga ir linksma ant stogo - Darius fotkina, mes su Broliu kažką kalbamės. Brolis juokiasi, kai sesutė pliumpt veidu į sniegą - mat savo kūnu nupaišo pliusą! Op - ir įkritau :D pačiai labai smagu ir šalta. Niekis, atsistoju, balta kaip žiemos karalaitė ir šypsausi tarsi prisivalgiusi ledų iki ausų. Kaip maža mergaitė, džiaugiuosi laisve, siurbte siurbiu paprastumo akimirką, Brolio šilumą...

Dangus sproginėja. Spyna sugrįžta į vietą. Atsuktuvai - į mano stalčių. Ant stogo lieka daug pripėduoto sniego ir nupaišytas paukštis-pliusas :) Naujieji!
--

Populiarūs įrašai