Apie Svajonę

Ji yra! Tik pasislėpusi už stalinės lemputės. Sulankstytas lapelis ir mano braižas jame - emocingas, pasviras, tačiau keliaujantis užtikrintai tiesiomis eilutėmis. Pamenu, užrašyti popieriuje buvo įkvėpimas.

Trokštu daugiau negu dirbti ir pirkti.
Noriu sudrebinti savo pasaulį ir sušukti "aš gyvenu!"
Imu plačiau negu rutina ir stereotipai.
Galiu daugiau negu mąstymo ribos ar finansiniai suvaržymai.
Trokštu išsinerti iš dirbtinio pasaulio kailio ir išlaisvinti viduje tūnantį siluetą. Jis alkanas ir nusilpęs, jam trūksta oro, laisvės ir - ypač - gamtos. Man trūksta gamtos.

Kaskart patiriu šį jausmą: maloniai išsunkta posūkių ir greičio atsakomybės, aš nusiimu šalmą... ir šypsausi, juokiuosi taip, tarsi pirmąjį ir paskutinį kartą. Aš esu čia ir dabar.
Ir juk tada ten, kažkur Lietuvoje, vėjyje, šalme nejučia ateina nuojauta ir supratimas kas aš esu. Bet tik akimirkai, kurios niekada nepagausi...

Žinau, kad jau netrukus aš atkelsiu narvo groteles. Laukia ilga kelionė: įgyvendinti svajonę (įkvepiu oro!) ir atrasti tą, kuri dar net nesvajota. Apkirpti sparnai ataugo - jaučiu...

Ir pabaigai tariu: svarbu suderinti alkį su protu, t.y. neskubėti: "Kai kopi greitai, tau pritrūksta kvapo, o pritrūkus kvapo ima svaigti galva ir tada pristinga valios. Imi galvoti - ne, aš nepajėgsiu. Eik šiek tiek lėčiau." (R. M. Pirsig "Dzenas ir motociklo priežiūros menas").


Komentarai

Populiarūs įrašai