Išskridau į Panemunę!

Išskridau ten, kur pilių ir gandrų Lietuva!... Ten, kur Nemunas pasakoja savo istoriją. Kiekvienas iš mūsų ją kuriame taip pat.

Taip nutiko, kad išvykau į Jurbarko kraštą - čia reziduosiu 3 mėnesius. Apsistojau Gelgaudiškyje ir kiekvieną mielą dieną turiu laimės keliauti mociuku į darbą Jurbarke! Kertu tris "baltas" gyvenvietes, vieną veikiantį fotiką ir ilgiausią Lietuvoje tiltą per Nemuną - 25 kilometrai akimirkos pilnatvės!

Tik atvykusi nulėkiau į Informacinį centrą - čia svarbu atsilankyti, sužinoti krašto paveldą ir susirinkti pažintinius bukletus. Atrodo, taip dažnai buvodavau prie Nemuno (Panemunėje), tačiau ar tikrai suvokiau, kas tai yra ir kas čia vyksta? Taigi, mano kelionė tik prasidėjo.

Sugalvojau pradėti nuo pat pradžių. Gavusi laisvą savaitgalį suplanavau pilnai: apkeliauti visą populiarųjį maršrutą, bet ne tik prašvilpti pro šalį, tačiau ir sustoti, įkvėpti, sužinoti, kas čia.

"Jurbarko rajono septyniasdešimt kilometrų ilgio pietinė riba eina didžiausios Lietuvos upės - Nemuno pakrante. (...) Gynybinę viduramžių pilių sieną menantys Seredžiaus, Veliuonos ir Jurbarko piliakalniai, renesansinės Panemunės ir Raudonės pilys, dvarų kompleksai, nuo Seredžiaus iki Viešvilės kas dešimtį kilometrų išsidėstę miesteliai saugo protėvių kultūros paminklus." (Lankstinukas "Jurbarko kraštas")

Ir nors dienos buvo ūkanotos ir vėsokos, įspūdžiai ir šauni kompanija buvo ir yra svarbiausia!

Pateikiu foto reportažą su komentarais.

Nemunas. Aš atvykau!



Kasdieninė kelionė į Jurbarką! Lietuvos grožis!

Varau į Afganistano veteranų renginį. NB - batų aule telpa ir užrašų knygutė, ir kepuraitė nuo saulės :))

O Brolis tuo metu atostogauja. Šįmet - susikalė lovą.

Vėliau sesė (aš) plauna mocą :)

Šeštadienis, kelionė nuo Gelgaudiškio per Šakius, Lukšius, Kriūkus iki Pavilkijo. Tai irgi Panemunė!!! Ir nuostabus, lygaus asfalto keliukas.

Tikslas - egzotika! Keltas per Nemuną!!!

Kitoje pusėje, Vilkijoje, mus pasitinka Kęstas.

Kelionė pilnu turistiniu tempu.
Seredžius. Piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu.

Veliuonos piliakalniai: Gedimino kapo ir Pilies (Ramybės).

Belvederio dvaro rūmai - itališkos, renesansinės vilos tipo architektūros perlas. Per jo parko alėją, nuo Nemuno pusės į dvarą vedė 365 pakopų laiptai!
   

Oranžerija.

Čekinu arklides.

Tuo metu Aras. Visai ne dzin :D

Žalias Lietuvos olimpinės rinktinės šalikėlis - šių dienų kelionių stiliaus/ idėjos dalis.

Veliuonos dvaras. "Veliuonos parko garsenybė - geltonžiedžiai tulpmedžiai."
"Šiandien šie klasicizmo stiliaus mediniai rūmai įvardijami kaip autentiškiausias iki mūsų dienų išlikęs medinės architektūros pavyzdys."

 Raudonės pilis_spalvotai :)

"Dabar Raudonės pilyje veikia pagrindinė mokykla. (...) Nemuno panorama atsiveria iš 33,5 m. aukščio pilies bokšto." Nors šimtą kartų jame būta, norisi ir vėl! Bet buvo uždaryta. Tad kitą kartą ;)

Bernai ieško lobio pagal Kęsto šustro telefo žaidimą apie lobius. Kęstai, kaip jis ten vadinasi? Tikrai buvo smagu jus stebėti :))
 

Panemunės pilis. "Autentiškiausia iki mūsų dienų išlikusi rezidencija."

Jurbarkas. Staigmena bernams - suveikiu ir jiems pristatau super paničką - Jurbarko motociklininkę Justę! Ji tikrai gerai varo!

Toliau jau keturiese tęsiame kelionę į Smalininkus. Čia apstu lankytinų objektų. Šiandien spėsime ne visur - jau vakarėja.

Vienas iš jų - Senovinės technikos muziejus. Verta nuvykti iš bet kurio pasaulio krašto vien dėl savininko/ iniciatoriaus gerb. p. Justino!!! Kaip jis gražiai pasakoja, kaip moka pagauti mūsų dėmesį, nuostabiai žaismingai dėlioja žodžius, istorijas. Vėliau išsiaiškinau, kad jis, kaip sakė, "visai nedaug, tik 26 metus, dėsčiau elektronikos fakultete". Kaip supratome, Vilniuje dirbo apie 40 metų.
Žodžiu - būtina nuvykti!
"Šimtai eksponatų įgyja gilią prasmę, komentuojami muziejaus įkūrėjo Justino Stonio."
 

P. Justinas sakė, kad šito liepto specialiai netaiso. Klausiame, kodėl. Sako: "Kad jis yra automatinis. Kas eina maudytis nueina iki vidurio ir viskas. O vėliau kurnors išlenda." :D

"Dabar, jo, stebėkite kur kris obuoliai. Stebite, jo?" Ir ima purtyti. Mes nelabai suprantame, kas čia bus. "Dabar, kur nukrito, susirinkite ir vaišinkitės." :)

 Jau visai sutemus sugrįžtame į Jurbarką. Degalinė. Justė lieka namuose, Kęstas mina į Kauną (Ringaudus), Aras ir aš - į Gelgaudiškį.
Neįprasta tamsi kelionė atgal - jokio žiburio, tik mociuko žibintas rodo kelią.

 Sekmadienis. Gelgaudiškis. Ramybė.
  

Lydžiu Arą link Vilniaus, Ringauduose pagauname Kęstą ir pažintis su Lietuva tęsiasi! Ar žinojote apie Kadagių slėnį? Negalėjau patikėti, kad aš esu savo šalyje!!

Išsiskirsčius draugams, lekiu atgalios. Ten, kur gandrų ir pilių Lietuva...

Zapyškio bažnytėlė, bendražygis mociukas, malonus nuovargis ir saulėlydis... Grįžau sutemus.

Keliauti motociklu yra romantika.


 

Populiarūs įrašai