Angelas sargas

Šiandien mano Angelas sargas spėjo kartu su manimi. Ačiū jam!...

//

Visada pamenu ir laikausi minties: "Nelėk greičiau negu tavo angelas sargas".
Aš nelekiu, bet važiuoju saugiu greičiu (pasirinkti "saugų greitį" ragina legendinis lenktynininkas S. Zasada).
Tačiau KITI - tai yra tai, ko negali prognozuoti, kontroliuoti ar numatyti. Gali tik laiku pamatyti.

Esu laimės kūdikis, kad šiandien parvairavau namo. Sukniubau ant Mociuko - ir dėkojau, dėkojau... Be žado, be amo, tuksinčia širdimi. Protas buvo ramus, bet štai organizmas/ savisaugos instinktas ir sąlytis su gyvybe akimirkai tapo toks trapus ir pažeidžiamas. Mano reakcija - nežinau, ar dėkoti ir jai, bet juk tikriausiai, kad taip.

Kirtau per stabdžius, mocą mėtė į skirtingas puses, padangos čiuožė, galvojau - dar akimirka ir čiuošiu pati. Tačiau laiko užteko - mašina, pasirodžiusi iš šalutinio kelio (žvyruoto kaimo keliuko), manęs nepamačiusi, kirsdama mano, pagrindinį kelią, suko kairėn, į priešingą eismo juostą, ir nuvažiavo... Gležna akimirka skaičiavo savo ir mūsų laiką: mociuko priekis ir to automobilio šonas, tada galas. Prasilenkėme!

Dabar suvokiu: laimė, kad iš priešpriešinės juostos nevažiavo kita mašina, gerai, kad tas neatidus, pavojingas vairuotojas nepamatė manęs pakeliui, jau atlikdamas manevrą. Nes jis, išsigandęs, perbalęs nuo vaizdo, kurį jam "suteikčiau", turbūt būtų stabdęs mašiną pakeliui. O tada... aš tiesiu taikymu į automobilio šoną.

Esu tikra, jeigu būčiau keliavusi kartu su kitais motociklininkais, vaikinai būtų pasiviję neatidų vairuotoją, užblokavę jam kelią, sustabdę, aprėkę ar riebiai apkeikę ir pan. Kažkada panašiai mane "gynęs" yra vienas draugas. Bet aš nieko nedariau - juk svarbiausia, kad likau sveika ir gyva.

Einu dar ir dabar padėkoti Mociukui, pabūti greta, apsvarstyti ir suvokti. Taip ekstremaliai dar nesu stabdžiusi, čiuožusi - taip pat.

Ačiū Tau, Angele sarge.

P. S. (Ir dar - turėjau iškart, sugrįžusi į garažą, po 5 minučių lėkti į renginį darbuotis - fotografuoti Gelgaudiškio dvare vykstančios šventės. Galvojau, tikrai nesugebėsiu. Rankos ar nulaikys?... Ir... koks dar darbas, kai man tiką išgelbėjo gyvybę?? Tačiau... pažinsti savo ribas tik priartėjęs prie jų. Darbą atlikau.)


Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai