66 km, 2 val.

Mano tobula akimirka. Ar žinote, kokia ji? Šiandien. Išlendu iš užu medžių, grįžtu link siauro, vingiuoto, lygaus asfalto kelio. Po kojomis šiugžda, skilinėja dar po žiemos likę sausi šiaudai. Beržų pumpuruose pulsuoja gamtos gyvybės užuomazga. Kelios valandos (net nebe dienos) ir jie išsprogs! Vakaro saulė šviečia tiesiai į veidą. Švelni, kuomet akys gali į ją žiūrėti. Apsidairau akimirkoje ir godžiai geriu šį pasaulį.
Traškinu žingsniais pas savo mociuką. Kelionės skonis! Jis yra tobulas. Nieko netrūksta, pasaulis yra čia, manyje. Šypsausi ir žinau - aš gyvenu! Vakaro žaroje vėl seguosi šalmą, užvedu bendražygį, atkandu pavarą. Mudu šypsomės saulei ir pajudame. Visą kelionę namo ji mirksėjo veidrodėliuose.

Kuomet pametu ramybę, lekiu jos vėl pasiimti. Kol kas prireikia 66 km, ežero ir liepto, 2 val. trukmės vienatvės. Tuo metu stipriai kratau mąstymą - jis dirba tokiu intensyviu režimu, kad tik tas, kuris irgi panašiai elgiasi, supras apie ką aš čia. Ir galop - atėjus žinojimui, pabudimui, supratimui - viskas atsileidžia. Pajunti kaip kūnu perbėga nuovargis, kaip ką nors sumaudžia, bet svarbiausia - atsipalaiduoji ir nurimsti. Ramybė, kaip tas stiklinis ežero vanduo, atspindi ryškų, bet švelnų saulės ruožą, debesis ir tolumos miškus.
Taip ir šiandien. Įstabus jausmas nugalėti save. Suvaldyti/ surikiuoti/ surinkti savo mintis, jas numaldyti ir suvokti - gyvenimas tęsiasi.
Esu tikra, po dar kurio laiko, man nebeprireiks ir tų kilometrų ar laiko matavimo vienetų! ;)

Nepaliauju šypsotis šalme - mudu su mociuku šiandien labai sulipome! Jis rieda so smooth (itin tinkantis angliškas žodis) - švelniai, glotniai, tarsi nugludintai. Sunku įvardinti! Pagavau save posūkiuose, kuriuos išimėme taip sklandžiai ir švelniai, kokia yra pudra. Žinau, kad tai - mano mąstymo pasekmė. Švarus, krištolinis protas reiškia tikslius, ryžtingus veiksmus.

----

O realybė - šiandien gyvenimas kaip reikiant pakratė. Palietė esminius klausimus. Apgailestauju, kad mano viltis nepasiteisino. draugų nebėra - nei vienas iš jų nepriėjo su klausimu: "kas vyksta, kaip tu?" - jie liko tik stebėtojais. Kita vertus, ar per žiauru logiškai mąstyti, kad draugų neįmanoma prarasti (morališkai), taigi, jeigu taip įvyko - jie nebuvo draugai?

(Konkrečiau? Vienas iš jų mane įskaudino ir neatsiprašė. Ir net nesistengė to padaryti. Tad dar gūdžią žiemą supratau, kad mudviem nepakeliui. Tačiau visi kiti - jie net nesistengė suprasti, kas čia įvyko. Taigi visas reikalas liko paremtas viena stovykla - to, kuris įskaudino ir supyko, kaip aš drįsau įsižeisti. Bet žiauriausia, kad jie toliau lipa ant žaizdos su malonumu - tiesiai priešais mano langus parkuoja mocus ir geria alų...)

Jau tvirtai žinau, kas palieka po visko/ atmetus viską kitką (mocus, įvaizdžius, kietumą, romantiką, pokštus, pokalbius, pomėgius, charakterio bruožus, viską viską). Tai žmogiškasis orumas ir draugystė (meilė). Išsaugau tą, kuris priklauso tik nuo manęs (apie tai jau rašiau).

Mes iš tiesų esami tokie, kokiais būname, kai nevairuojame motociklo. Kodėl? Nes vairuoti mocą yra džiaugsmas, o džiaugsme visi esame laimingi. Nes tik kuomet ištinka bėda (nekalbu apie nelaimes kelyje, tfu tfu tfu), nesėkmė ar ima slogutis - tik tuomet paaiškėja, kokie esame iš tiesų. Kokie esame draugai. Ir kas mums yra jie.

---

Tokios tai mintys po šiandienos. Lyrika? Galbūt. Kita vertus, Lietuvos motociklistų "tėvas" A. Paškevičius-Poška panašiai pasamprotaudavo.

Šiandien sezonas atidarytas netgi oficialiai! Foto iš Delfi
Mano ežeras

Komentarai

  1. Nuoširdžiai sveikinu ir linkiu kuo ilgiau jausti palaimą ;-)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nuostabios tos visos tokios vietos, ypač ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį, kai visas šurmulys dar ne arba jau nebe. Bet visada galima pabandyti ankstyvą rytą. Mistika.
    O gyvenimas viską dėlioja į savo vietas. Juk taip ir turi būti.
    Nereikia to reikšminti. Tiesiog nieks ten neverkia į atlapus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, Lietus! Antrinu. Ačiū :)
      "Ten"? Moto pasaulyje?

      Panaikinti
  3. Tiesiog bet kokioj vyrų grupėj. Mažiau dramos, daugiau veiksmo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na taip. Tik aš taip pat mėgstu veiksmą ir vengiu dramų. Daugiau darbų, mažiau kalbų.
      Tačiau bet kokiu atveju reikalauju pagarbos. Štai šito matyt "ten" ir trūksta...

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai