Šiandien vėjas pašėlo

*Lyrika. Nekomentuoti skeptikams. Agnes - mergina iš vaizduotės.

Agnes laukė šio laiško. Tik gavusi, pradėjo skaityti. Nedaug ten žodžių buvo, o galva išsyk apsisuko. Ji sukniubo čia pat, nesuvokdama, kas vyksta. Ten, pulsuojančiame raumenyje, kažkas nutrūko ir paliko šalta tuštuma. Jo nebėra - tik tiek galėtų ištarti oficialiai, o daugiau žodžių ištirpsta pakeliui. Juk ir žodžių nebėra. Taip, kaip jis pasielgė - ar galėtų būti menkiau?..

O vėjas šiandien pašėlo. Aną judviejų vakarą jis atnešė žaibus ir nuostabią istoriją. Tada Agnes pamilo. Šiandien vėjas taršo medžius, šiaušia upę, velia jausmus ir norėtų iš jos išplėšti tikėjimą meile. Bet nepavyks. Mergina tvirtai žino, kad ji yra nepajudinamas kalnas prieš bet kokį vėją. Net savo gyvenimo kelyje. "Širdie, ką turėčiau padaryti, kad man atleistum?"

Žuvėdros klyksmas.

Kaip gražiai šiandien plaukia debesys. Po sausros dangus plyšta sodria liūtimi.
Sako, lietus nuplauna skausmą. Bet dar ne šiandien.

Agnes palinko prie savo mociuko, apkabino ir nepaleido. Naktis dar ilgai skaičiavo pasaulio žvaigždes. Laikas tirpdė tamsą, saulė budino rytą. O ji vis dar čia... "Agnes, aš visada būsiu greta, juk tu žinai" - metalas sužvilgėjo!

Mano gėlės - gvazdikai!

Populiarūs įrašai