KTM diena

KTM Duke 125 diena prie upės. Keliavau ten dėl Aro Gibiežos - norėjau išvysti jo pasirodymą. Tačiau tik atvykusi sužinojau, kad iki stunt'o dar liko net 2,5 valandos.

Nusprendžiau laukti. Taigi - teko išmėginti ir KTM! Pirmąjį kartą važiavau belekaip (pripažįstu ir tam turiu priežastį), antrąjį kartą - jau mėginau suvokti, ką ir kaip reikia daryti (pasitarėme su instruktoriumi). Tad džiaugiuosi kažko išmokusi ir naujo patyrusi!

O Aro pasirodymas buvo daugiau, negu tikėjausi. Man labai patinka stunt'as!


---

Papildymas. Iš klausimų komentaruose (nebeskelbiu) supratau, kad gandai ir apkalbos labai greitai sklinda. Tad atsakau visiems: taip, aš paguldžiau KTM'ą.
Ir nebijau to pripažinti. :) Tariu, kaip viskas įvyko - iš pirmų, ne penktų, lūpų.

Po pirmo belekokio bandymo (gazas - nešvarus stabdymas ir pan.), su instruktoriumi pajuokavome, kad laikas būtų išmokti vairuoti. Ačiū jam už gerą juodą humorą! Bet - nebūčiau aš - mane tai paragino susimąstyti. Priimu argumentuotą kritiką, tad nuėjau kalbėtis, ką jis siūlo, koks jo matymas. Aptarėme, kad "civiliniais greičiais" galima važinėti ir visą gyvenimą. "Gerai, - sakau, - ką turėčiau daryti, kad būtų teisingai?" Jis paaiškino ir išėjau antram važiavimui. Instruktorius Simonas vaikščiojo greta - prašiau, kad stebėtų ir nurodytų klaidas, komentuotų. Viskas puiku, "pagavau kampą" ir lenkiau (guldžiau) mociuką tiek, kiek sugebėjau. Tiek, kiek jaučiau, kad galiu.

Tačiau gal 6-ame rate į posūkį įėjau per greitai, jau mačiau, kad kliudysiu trasos "bortą" (plėvele aptrauktus minkštus pufikus), tačiau vairo staigiai nesukau, neliečiau ir stabdžių. Tikėjausi, kad "bortas" nuslys, kai jį priekinis ratas palies šonu. Tačiau ratas "įsivažiavo" - "pagavo" slidumą ir nučiuožė kartu su pufiku.

Kritimas buvo garsus, dėjau gana stipriai - tai pamenu. :) Gerai, kad buvau su apsaugomis - jos sulaikė smūgį.
Tik tarnybinis šalmas neapsaugojo smakro - dabar ten matyti nubrozdinimas. Taip pat kliuvo delnams - buvau be pirštinių. Ir tik šiandien, po kelių dienų, išlenda skausmas ir keletas mėlynių kitose vietose. Bet po tokio kritimo - tai yra smulkmena!
KTM'ą pažymėjau - nulaužiau sankabos rankenėlės burbuliuką. Aras vėliau jį atnešė dovanų atsiminimui :)

Tiesa, pačiuožiau, atsistojau ir puoliau gesinti moco. Bet jau buvo pribėgę vaikinai. Kuomet suvokiau, kad viskas gerai - esu sveika, instruktoriaus klausiau, ką padariau ne taip. Vaikinai suprato, kad nuslydau kliudžiusi slidų atitvarą. Simonas tarė, kad ryte trasa buvo platesnė, kažkaip dabar čia ją sustatė siauriau (kalbėjome apie tą posūkį).

Bet svarbiausia (eilėje po pirmojo - sveikatos - faktoriaus), kad aš jaučiausi gerai, nes šio to išmokau (ar bent bandžiau išmokti). Nors visiems daviau gerą vaizdą, atsistojus man norėjosi tik vieno - džiugiai sušukti: "Aš guldžiau!!!" :)

Nuostabus jausmas yra žengti link savo ribų ir jas praplėsti. Nors akimirkai (logiškai, blaiviai) įveikti baimę - tai pergalė prieš save.







Populiarūs įrašai