Iki mielo!

Kur dingau? :)

Esu. Tik reikėjo laiko distancijos, kad sudėliočiau mintis. Nes patirtis, kurią dabar gyvenu yra labai asmeniška (jeigu logiška taip sakyti).

Turbūt daugelis mąstome panašiai - ''sunkiausia'' motociklininkui yra nevažinėti. Tačiau išgryninusi mintis tariu - svarbiausia yra būti sveikam ir laimingam. Tokia esu! Netgi, kai privalau dėl Svajonės pakentėti. Nevažinėti.

Ne, mociuko nepardaviau. Ir jis sveikas. Tačiau išvykau toli ir negalėjau jo ''pasiimti'' kartu.

Gerai pamenu - ''kraštutinė'' (taip sako lakūnai, ne ''paskutinė'') kelionė liko įsimintina. Gražus vakaras, puikus maršrutas.
Vėliau tamsoje ilgai rymojau greta. Susikaupimo, tylos akimirka.

Tiesa, vasarą mėginau važinėti kuo daugiau, tarsi avansu į priekį. Bet juk taip neišeina - neįmanoma pasisotinti tuo pojūčiu.

Žinau, kad jis lauks manęs.




---

Populiarūs įrašai