Detektyvas 11 99

(PIRMAS)


1 / Superleggera

Širdis kone nusirito į kulnus! Gerai, kad tuo metu organizmas reagavo instinktyviai: stabdžiai! Motociklas užsikosti, - sankaba, pavaros. Išprotėjęs eismas! Tiką plentinis visureigis persirikiavo beveik ant jos! Akloji zona labai pavojinga, o automobilių vairuotojai paprastai neturi įpročio pasukti galvos.
Užkimštos, perpildytos gatvės springsta nuo dūmų. Bent jau šalme pojūtis ne pats maloniausias. Lėtai judėdama kartu su eismu, mergina siekia ištrūkti. Žaidimas su pavaromis, tačiau kova už išgyvenimą.

Pagaliau, štai! Pažįstamas viadukas, bent kelios eismo juostos - galima kiek įkvėpti. Dar po kurio laiko ji nusuka nuo greitkelio ir pagrindinių Šalies kelių.
O čia ramu, kaip įprastai. Po valandėlės ji privažiuos mėgstamą ežerą.

Tačiau šį kartą kelionė neįprasta. Pusiaukelėje jau iš tolo ji regi pareigūną šalikelėje. Jis iškelia ranką ir duoda signalą sustoti. Ne, motociklininkė tikrai ženkliai neviršijo greičio, tad dėl ko? Priėjęs pareigūnas prisistato ir domisi, ar mergina nematė motociklo kokioje priekaboje šiame kelyje. Raudonai baltas, Ducati Superleggera, sportinio tipo. Ne, deja, nematė. O kas nutiko?
 - Iš gretimos sodybos, - pareigūnas mosteli ranka giraitės pusėn, - jį pavogė.
 - Ką? - mergina klausiamai linkteli galva. Nuostaba suskamba jos mintyse. Atsisveikinusi, ji rodo posūkį ir keliauja toliau. Tačiau pagauna save važiuojančią pernelyg lėtai su vis dar įjungtu posūkiu. Reikia sustoti - mąstymas negali nurimti. Kiek pašvilpusi, stabdo pažįstamoje aikštelėje - nuo čia matyti slėnis, kuris ankstyvais rytais skendi pieno migloje.

Agnes akys įkrenta į tolį. Ducati? Ir net Superleggera? Juk tai pats naujausias, išskirtinis modelis, jis prekyboje tik keli mėnesiai! Ir jį jau pavogė?? Ne, ne taip. Jis - net mano Šalyje, ir jį čia kažkas turi, t.y. turėjo? Ir laikė sodyboje miške, ar kaip? Juk tokiam motociklui Šalyje net nebūtų kelių ar trasų kur važinėti! Merginos žvilgsnis klaidžioja po tolius. Per daug klausimų. Ji stebi miško juostą horizonte, dirvonus, po žiemos dar rusvą žolę, traktoriaus paliktą ruožą, vėl grįžta į dangų, mišką... Vagystė jos mėgstamame kelyje!

Pala! Traktoriaus? Tai kodėl jis toks plonas? Ir šleivas? Agnes net nusigąsta savo minties, tačiau nedvejodama nulipa nuo motociklo. Priėjusi prie aikštelės krašto, akimis seka ruožą. Ir tik dabar matyti (nes aikštelė ant nedidelės kalvos), kad ruožas atkeliavo tiesiai į čia! Netoli nuo jos, jis baigia savo kelionę, "užlipdamas" į asfaltuotą aikštelę: galima įžvelgti pėdsakus, kuriuos paliko iš padangos protektoriaus pabirusi drumzlina žemė. Juk tai motociklo padangų žymė!

Agnes pasileidžia paskui. Paėjėjusi gerą kelio gabalą, ji supranta, kad ruožas veda tos sodybos kryptimi. Cha, pavargo matyt vagis su tokiomis padangomis per klampią žemę - juk naktį lijo. Keliose vietose ji matė ir pėdų įspaudus. Vairuotojas, įsispyręs į žemę, turbūt mėgino pajudėti. Pėdų pirštai galėtų reikšti, kad vagis nėra aukštas ir todėl pilnai nesiekė žemės.
Eiti tiesiai į sodybą ji nesiryžta. Tad grįžta atgal prie savo motociklo, užsikuria ir nulekia atgalios. Policininkui praneša apie pėdsakus, jis, taria, būtinai patikrins.

Po kelių savaičių pasirodžiusiame naujame moto žurnalo numeryje pranešama apie vagystę: "Sensacija! Rimčiausia vagystė mūsų Šalies istorijoje! Iš Užsieniečio sodybos pavogtas Ducati Superleggera, kurio vertė - 100 000 eurų. Pagal pėdsakus nustatyta, kad motociklas išvežtas priekaba pasienio kryptimi. Tęsiamos paieškos."

- Ką?  - Agnes net pykteli ir staigiai užverčia žurnalą. - Čia kažkas ryškiai ne taip!


2 / ER-5

Kodėl policininkas pamiršo jos parodymus? Papildžiusi elektrolitu, ji atgal įstato akumuliatorių. Ar jis juos pamiršo apskritai? Pliusas, minusas. O gal jis pats įsivėlęs į šitą reikalą? Ne, ji netiki, kad policija pati nebūtų atradusi pėdsakų. Užveržia varžtus.

Ir ką dabar daryti? Mergina pažvelgia pro duris. Lauke aidi pavasaris; kieme linksėdami gastroliuoja keli raini (beveik balti) balandžiai. Beveik taika?
Taip negalima! Ji ieškos teisybės! O kodėl gi ne? Ji klausiamai žvilgteli į motociklą. Šis, nutviekstas saulės, mirkteli.

Gerai, - mąsto mergina, - pirma galima versija: tai tiesiog žurnalisto klaida. Naivi, nuoširdi klaida. Atrakina moto spynelę, bando užkurti, nepavyksta. Ji pati nepasitiki spauda - kiek ją kalbinę, žurnalistai neretai iškraipo atsakymus, akcentuoja mintis, iškirptas iš konteksto. O gal kieme iš tiesų lankėsi visureigis su priekaba ar pan. - taip norėta sumėtyti pėdas? Bando dar sykį - motas švariai, sklandžiai užsikuria.

Kitas variantas - žurnalo redakcijos ar jį supančių žmonių interesas suklaidinti skaitytojus. Gal kažkam reikia, kad būtų pateikta tokia informacija? Bet kodėl? Mergina išstumia motociklą į lauką. Dar leidžia jam kurį laiką paburgzti. Tai kodėl rašyti apie užsienį? Agnes grįžta į garažą, sukabina raktus ant sienos, lėtai mintija. Nes... kur padėjau filtrą? A, čia. Nes... Ji akimirkai sustingsta nuo savo minties - motociklas yra Šalyje! Štai variantas! Ji atsigręžia žvilgtelėti į ER - ką manai?

Užgesinusi variklį, pastato motą ant centrinės kojelės. Trečia galimybė - Ducati atstovybės interesas. Ji pažįsta salono vadovą, pardavėją, meistrą, gerai sutaria ir su vadovo panele. OK, motoras jau atvėso. Tačiau sunkiai tikėtina, kad jie čia būtų įsivėlę. Et, nepagavo varžto - tas, kartu su šiltos alyvos srove praslysta jai pro pirštus.

Kita vertus - jos Šalis yra švogerių kraštas. Tad sužinoti iš atstovybės apie čia užsakytą ar jau nupirktą išskirtinį, vieną iš 500 pagamintų modelių pasaulyje, - labai paprasta. Tik kam tokį vogti, jeigu juo važinėti "legaliai" ir nepastebimai – nebūtų galimybių? Negi jį laikyti tik svetainėje prie židinio? Jau galima sukti filtrą, supilti alyvą.

- Tai kuris variantas realiausias? - klausia ji savo draugų. Šie, vakare susirinkę garaže, dalinasi pavasariška nuotaika.
- Man atrodo, kad tu per daug detektyvų skaitai, - garsiai nusijuokia Musė. Linksmas vaikinas, tik kodėl jis vairuoja kruizerį? Ar dėl to, kad mėgsta jį blizginti? - O jei rimtai, redakcija sunkiai čia galėtų būti įsivėlusi - juk jie rašo vien apie čoperius, boberius, kruizerius, cafus ir visokias senienas, kam jiems sportinis.
- O aš manau, kad ji teisi. Čia kažkas ne taip. - Taria Edas, stilingasis cafe racer savininkas. - Man priimtiniausias švogerių krašto variantas.
- Švogerių kraštas - realu, bet jis nelabai mums ką sako, nėra konkrečių įtariamųjų, taip sakant, - taria Matas, motociklų su priekabomis gerbėjas. - Žinai, aš nenustebčiau jeigu čia būtų Ducati atstovybės reikalas. Ir iš viso, man niekada nepatiko ta Bekė. Kiek tik užeinu ji ten su visais bernais paeiliui flirtuoja, o Martas nereaguoja. Gal ir čia jos darbas, o vaikinas - ir vėl tarsi užsimerkęs. Ji savotiška būtybė... ir pikti liežuviai plaka... - Jis nutilo.
Visi vaikinai it susitarę linkteli. Atrodo, tik viena Agnes nesuprato, apie ką kalba.
- Nagi, paukštytė neištikima! - Nesismulkina Edas.
Bet juk jie - sužadėtiniai! Mergina pasuka temą kita linkme:
- Rytoj vykstu susitikti su Leggeros savininku!
- O tu greita! Iš kur jį traukei?
- Na gi, Ducati meistras sužinojo jo vardą, gavau ir kontaktus!
- Klausyk, - šelmiškai taria Musė. - O kodėl tau nesusitikus su pačiu žurnalo redaktoriumi? Kam eiti per aplinkui?
Mergina net atsilošia iš nuostabos. Tarsi jis nežinotų, kad ji negali! Jai net liežuvis neapsiverčia kažką atsakyti. Bet į pagalbą ateina Matas:
- Muse, nelipk ant žaizdos, gerai?
- Aš gi juokauju, - vienišas juokas suskamba kiek dirbtinai, atsimušdamas į šaltas betono sienas. O gal taip tik Agnes pasirodė.


3 / Californian

Išnirus į lauką, kūnu nubėga vėsa. Ryte, atrodytų, motoras burzgia ryškiau, girdėti kiekvienas pavaros kliktelėjimas, net pro šalmą ciksi duslintuvas. Gatvės skamba nuo tuštumos, tik kur ne kur pasirodo taksi ar miesto katinai. Žvilgantis pasaulis.

Į paskirtą vietą ji atvyksta kiek per anksti. Miestelio aikštė skendi saulėje, blizga grindinio akmenys.
Netrukus tolyje ji išgirsta pažįstamą spragsėjimą, kuris šiais laikais jau yra deficitas. Po kiek laiko pasirodo ir pati JAWA - netgi JAWA Californian! Agnes pasigardžiuodama seka motociklą akimis.
Tačiau - nesitikėjo! - variklis rimsta ir motociklas sustoja greta jos! Štai kaip! Vairuotojas ir yra Ducati savininkas, vardu Hanas, žilstelėjęs virš kairiosios ausies. Vyras, apsirišęs baltu šalikėliu, laikosi JAWA tradicijos. Jiedu sveikinasi.
- Pasakokit.
Agnes susako viską, ką iki šiol mąstė. Parodo ir žurnalą, net jeigu Hanas ir nesupranta šios kalbos.
- Gerai, važiuojam apžiūrėti sodybos. Gal tau kils kokių minčių, - Vyras lakoniškas.

Iš jai pažįstamo kelio jiedu nusuka link pušų giraitės. Pasislėpęs tarp medžių už aukštos tvoros stovi dailus, dviejų aukštų namas. Jiems žengiant per slenkstį mergina klausia:
- O signalizacija nesuveikė?
- Ne. Atsakinga įmonė negavo jokio pranešimo apie įsilaužimą. Kažkokia sistemos klaida...
- Navigacija?
- Atjungė. Vagis žinojo arba tiesiog suprato, kad būsiu ją įdiegęs.
- Spynos, užraktai?
- Taip, buvo ant disko, pagaminta specialiai šiam modeliui. Tačiau nupjauta preciziškai, su juvelyro atida.
Iš koridoriaus jiedu keliauja į svetainę, čia jauku.
- Eime, motociklas stovėjo antrame aukšte.
Antrame? Ne gi jis iš tų keistuolių kolekcionierių? Pakilę sraigtiniais laiptais jie atsiduria erdvioje patalpoje. Agnes aikteli: čia, prie stiklinės sienos dailiai išrikiuoti stovi net 6 JAWA modeliai!
- Ar Jūs - kolekcionierius?
Hanas šypsosi:
- Ne.
- Tai tada - kas Jūs? - nuskamba gal kiek per drąsus klausimas, Agnes nespėjus jo ir sustabdyti.
- Nesu linkęs viešintis. Bet šiuo atveju, kadangi kalbame apie vagystę, tau gal ir vertėtų žinoti. - Vyras kiek patyli, - esu JAWA įkūrėjo tiesioginis palikuonis, proanūkis, tiksliau sakant. Ketinau tavo Šalyje atidaryti JAWA atstovybę...
Lentynose ji mato išrikiuotus spalvingus praeito amžiaus dešimtmečių šalmus.
- Tai kam Jums Ducati? - Kaip tik tuo metu ji atkreipia dėmesį į vieną tuščią gulsčią metalo plokštę JAWA motociklų eilės gale. - Stovėjo čia, tiesa?
- Taip. Leggera - naujausių technologinių sprendimų įkūnijimas. Ji - tobula, ir tai pripažįstu. Į prosenelio verslą atėjau tik pernai metais ir turiu planų iš pagrindų prikelti JAWA. Dabar gamykla vos kruta ir manęs tai netenkina. Turime tapti pasaulinio lygio motociklų kompanija.
- Tai Ducati Jums - pavyzdinis modelis?
- Ne visai taip. Kopijuoti tikrai nesiruošiu, nes siekiu JAWA tęstinumo. Tačiau iš Leggeros sprendimų galima daug išmokti.
- Bet o kaip į lauką išriedate? - Nuoširdžiai paklausė mergina.
- Kol kas neprireikė, - Hanas nusišypsojo, - juk buvo žiema. O vasarą ketinu grįžti į savo šalį. Kartu su motociklais.
- Aišku. - Mergina gal ir norėtų sužinoti kodėl, tačiau tai - ne jos reikalas.

Kurį laiką kambaryje, tiksliau - erdvėje, kurioje galima ir mažą ratą apsukti, aidėjo tik paukščių balsai pro pravertą langą. JAWA palikuonis! Na, ir užtaikiau! Agnes vaikšto aplink naujutėlaites, blizgančias, kruopščiai prižiūrimas JAWA's.
- Gerai, - staiga ji atkuto, pastebėjusi, kad spynelėse nėra palikta raktelių, - o kur laikote raktelius? Tiksliau - Ducati?
- Jie visi slėptuvėje - iki šiol turiu ir Leggeros. Abu.
- Kaip manote, iš kur vagis juos gavo?
- Neturiu supratimo. Niekam nesu jų davęs.
Agnes priėjo prie lango. Ir kaip iš čia išvažiuoti? Štai - viena stiklinės sienos dalis...
- Atsidaro pilnai, tiesa?
- Taip, pro čia įkėliau motociklus.
Kiemas - asfaltuotas, erdvus.
- Žinote, man iki šiol nesuprantama, kodėl vagis endurino ir vargo per klampią žemę, o ne pakrovė motociklą į priekabą... Kad sumėtytų pėdas? - Dairydamasi po kiemą svarsto Agnes, - gal. Bet ar daug laiko jie laimėjo? O gal - negi? - tikėjosi, kad neatrasime pėdsakų? Ir - ar tiek jau daug "kliūčių" jie galėjo sutikti veždami motą priekaboje? - vieni po kito jai byra klausimai.
Hanas tyli, nes taip pat neturi atsakymų.
Gerai, kol kas tai palikime. Mergina atsisuka į motociklus. Rakteliai... Mintyse kažkas kirba, tereikia pagauti...
- Vadinasi, raktelius turėjo tik Ducati atstovybė prieš Jums perduodama motociklą?
- Taip.
- Ar galėtumėte įtarti Ducati Martą?
- Niekaip. Jį pažįstu gal 10 metų, jis šaunus vyras. Tik turi vieną minusą - išsirenka merginas, kurios jį valdo. - Jiedu susižvalgė, komentarų čia daugiau nereikėjo.
- Na gerai. Martas bent jau pats tikrai neišvairavo Leggeros - jis aukštas, o įspaudai kalba apie žemą ūgį.
Hanas linktelėjo.
- Vadinasi dabar žinome tiek: pasigaminti raktelius pagal Jūsų asmeninius - nėra sudėtinga. Signalizacija buvo išjungta - netikiu, kad tai sistemos klaida. Iškelti motą iš antro aukšto - ne didžiausia problema, tačiau vagis žinojo ir apie tai, nes buvo pasiruošęs įrangą.
- Policija buvo aptikusi visureigio su priekaba pėdsakus.
- Tad žinome ir tai, kad vagis darbavosi ne vienas, mažiausiai dviese.
Vyras dar kartą linktelėjo.
- O kas nors Jums galėtų kerštauti ar pan. dėl JAWA paveldėjimo teisių?
- Iki šiol dėl to nekilo jokių rūpesčių.

- Tad ką darome toliau? - Klausia Agnes.
- Vat čia ir yra įdomiausia dalis! - Hanas taria guviai, atrodytų, net džiaugdamasis. - Manęs neramina viena mintis, kurią, manyčiau, turėtume patikrinti.
- Nagi?
- Pasekime panelę Bekę!
Štai kas kirbėjo mintyse! Rakteliai ir Bekė - puikus derinys!


4 / Vespa

Kuo daugiau užsimaskuoti - taip jiedu sutarę. Mergina ryžtingai užspaudžia batų sagtis, spraudžiasi į šarvus, užsitempia megztinį, segasi šalmą... Tik saulė, nušviesdama vėsų garažo tūrį, blizgindama motociklus regi ją, nedelsiant užvedančią bendražygį - Ducati atstovybė šiandien dirba tik iki pietų.

Atvykusi į vietą, ji įsikuria kitoje gatvės pusėje, stovėjimo aikštelėje, motociklą "paslėpusi" už vieno iš automobilių. Stengdamasi neatkreipti į save dėmesio, užsimeta kapišoną ir pradeda laukti.
Netrukus pasirodo ir Hanas. Jis parkuojasi Ducati atstovybės aikštelėje ir žengia į saloną. Po kiek laiko vyras išeina kartu su Martu, jiedu užveda savo motociklus ir nukuria. Kaip Hanas įkalbėjo vaikiną išvykti kartu - ne jos reikalas, tačiau būnant senais draugais ir solidžiausiu Ducati klientu, o dar ir savaitgalį - misija įmanoma.

Dabar ateina Agnes eilė veikti.

Po valandėlės iš salono išsprūsta ir Marto sužadėtinė, dailia suknele apsitempusi Bekė. Ar dėl grožio jai kliūva tiek piktų apkalbų? Kieme neliko klientų motociklų, nėra ir automobilių, o kad ši panelė naudotųsi viešuoju transportu – ne, ji ne tokio „sukirpimo“. Tad kur ji patrauks? Ir Agnes tik dabar pamato - kiemo kampe stovi baltutėlė Vespa! Bekė drožia link jos, mikliai užsisega šalmą, užsiveda ir mitriai, net nerodydama posūkio, išsuka į gatvę. Tai padūkus! Agnes jau net turi kiek paspausti, kad prisivytų Vapsvą ar nepamestų jos artimiausioje sankryžoje.

Kaip nepastebėtai sekti motorolerį? Koks motociklas apskritai neaplenkia motorolerio? Nebent tas, kuris visą kelią mirgėtų avariniu signalu. Bet ER-5 tokio neturi, o ir per daug atkreiptų į save dėmesį. Agnes pasirenka nemažą atstumą ir stengiasi nekristi Bekei į akis, tiksliau - nepatekti į Vespos veidrodėlius. Nors nežino, kur ši kelionė nuves, merginai (kol kas) pavyksta nesijaudinti ir nedaryti klaidų.
Posūkiai, šviesoforai, tarp automobilių nardanti Bekė ir jai pypsintis kavalieriai iš automobilių - tikras Piaggio vaizdelis, kuriuo beveik įmanoma gėrėtis.

Po kurio laiko panelė stabdo ir įsuka į prekybinio rajono kiemą. Gerai, kad Agnes pavyko sustoti anksčiau, už pakelėje snūduriuojančio mikroautobuso. Vapsvos savininkė, vikriai iš po sėdynės išsitraukusi kažkokį paketėlį, užsirūko. Primerktomis akimis ji stebi pravažiuojančias mašinas, kaip pro miglą leisdama plaukti mirgančiam pasauliui. Ar leisdama sau plaukti jame?
- Beke! - Agnes girdi balsą, kurio savininkas stovi už tiką pravertų durų. Tik durys kol kas užstoja vaikiną, kurio balsas skamba garsiai ir... ne, ji tik prisigalvoja, kad jis girdėtas.
- Nu labas! - Taria panelė ir žengia artyn.
Nagi, išlįsk iš už durų.
- Turi? - Pro duris nuo kelių laiptų pakopos artyn Bekės žengia... o ne! Žengia... Musė!
Jiedu pakšteli kits kitam į skruostus kaip seni ar geri draugai, Bekė perduoda paketėlį, šiek tiek šnekteli ir atsisveikinusi užkuria motoriuką.

Agnes laikas pabusti, nagi, atsigauk! Pasaulis sulėtėjo, bet tik jai. Pravažiuodama pro tą kiemą, ji akimis ieško atsakymo, kas čia buvo. Dar nežino, kokio, bet jis juk turi būti! Ant sienų mirga įmonių pavadinimų stendai... Pamačiusi vieną iš jų... Juk Musė dirba šioje Apsaugos įmonėje! Ir net - Agnes krato mintis - toje, kuri saugojo Hano sodybą! Ji tai žinojo, bet kad įtartų Musę... Gal juokaujate? Ji net balsu paklausia pasaulio.
Sulėtintame pasaulyje motociklininkė privažiuoja sankryžą. Kur ji? Negi pametė Vespą iš akių? Sprendimas turi būti priimtas staigiai, nes žalias šviesoforo signalas kviečia nedelsti. Ana ten! Suspaudusi kelius prie bako, aštriai atsukdama akceleratorių, ji neria tarp automobilių, kirsdama kelias eismo juostas. Atlikdama manevrą, mergina pagaliau pabunda. Realybė tęsiasi, ir ši serija dar nesibaigė. Nors ten buvo Musė, jai vis dar sunku įtikėti, kad tai tas pats Musė - jos geras draugas. Supratimas turbūt ateis vėliau.

Vespa švilpia į naujai statomą priemiestį. Agnes atpažįsta šią vietą. Čia nemažai namų dar tik pačiame statybų įkarštyje - kaip tik papuola į dulkių kamuolį, kuris kaip pudra plūsta iš šalia statomo pastato. Reikia žiūrėti ir po ratais - suplūktas molis, išvagotas duobėmis, kur ne kur mėtosi ir statybinės medžiagos. Atsilikdama gerą gabalą kelio ji mato Vespą, įsukančią į kažkurį tolimesnį būsimos gatvės kiemą.

Va o ką dabar daryti? Nėra laiko net galvoti, o motociklas vis juda į priekį... Nors tik antra pavara, atrodytų, jis lekia ir tuoj tuoj ją pamatys panelė Bekė. Bet Agnes nedvejodama apsisprendžia: stabdžiai. Tik į kurią kelio pusę nuvairuoti? Ji apsidairo ir išsigelbėjimas ateina netikėtai: tos sodybos būsimų kaimynų namas aplipęs pastoliais, pluša statybininkai.
Mergina ryžtingai užgesina motorą, nulipa nuo motociklo, žengia į nepažįstamą kiemą, nusisega šalmą. Nemalonus jausmas, kuomet tampi svetimas nepažįstamoje erdvėje ir į tave nusitaiko nepatiklios akys, šį kartą negalioja: merginai nėra kada taip jaustis.
Kas tik ant liežuvio, ji prisistato esanti būsima gyventoja, šneka tą ir aną, kol dairydamasi ieško taško, iš kurio galėtų nematoma pažvelgti pro aukštą tvorą į kaimynų kiemą.
- Ar galėčiau užlipti į antrą aukštą? - Ji taria nustebusi pati savimi.
- Panele, bet ten dar tik kopėčios, - vyrukai ja patikėjo, jų žvilgsniai suminkštėjo, o pokalbis nenorėtų baigtis.
- Gerai, puiku. Leiskite, aš viena, apsidairysiu. Matote, ten bus mano dailės studija, noriu pajusti tą vietą. - Agnes susako kažką, kad tik vyrukams būtų sunkiau suprasti.
- A, tai jūs - menininkė?
Lai būna ir taip, koks skirtumas, kad tik greičiau į viršų.
Mergina įeina į būsimą namą - be langų ir durų. Užkopia kopėčiomis. Gerai, kad langai laikinai užkalti lentomis. Ji nedelsdama prieina prie sienos, kuri yra į kaimynų pusę. Pro lentų plyšius plūsta šviesa.

Čia pamatysiu. Priglaudusi akis ji regi pievą, vienaaukštį namą su veranda ir atskirai, pusę kiemo užimantį garažą ar kokią kitą patalpą - sunku pasakyti, nes mato tik stogą. Kieme stovi baltutėlė, nekaltutė Vespa, žmonių - nė kvapo. Tačiau netrukus pro verandos duris išlekia kikenanti Bekė. Ji nuo kažko bėga, bet koketuodama, linksma ir žaisminga. Agnes sulaiko kvėpavimą ir net nebemirksi. Kas bus toliau? Paskui Bekę pro duris išsliuoga kresnas vyras su barzdele. Jis juokdamasis pasigauna Bekę ir įsisiurbia jai į lūpas (ir visa kita).

Bet tas vyras - ne Martas.


5 / DR

Atpalaiduok rankas, suspausk kelius, lai čiuožia! Ji stengiasi neatsilikti nuo Gaikos ir Hano. Posūkis, permesk kūną. Žibutės! Jos pakeri savo paprastumu, kukliu grožiu. Agnes jau pamėgo tą slydimo pojūtį, beliko jį prisijaukinti. Pušys ir netrukus - upė. Gaika stabdo ir jau segasi šalmą.

Uf, nu suspėjau! Godžiai gerdama vandenį, mąsto mergina. Smilkinius muša prakaitas. Bet kad šituo keliu būtų pramynęs sportinis motas - neįmanoma, nebent vairavo guru.
- Tai šitą variantą atmetame. - Gaudydamas orą taria Hanas.
- Kaip minėjau, sugaudžiau viską smagiausio, ką žinojau, - ramiai taria Gaika, - Matėte, rodžiau: mes kirtome bent kelias proskynas, kurias galėtų pravažiuoti ir pradinukas.
- Tai turbūt kuri nors iš jų ir yra variantas, - dėlioja Hanas, veidą šluostydamasis medžiagine nosinaite su inicialais.
- Taip. Bet kokiu atveju, visas miškas nuo kelio yra palei upę, - Gaika dar kartą ištraukia žemėlapį ir visa trijulė pasilenkia įsitikinti.
- Buvome čia, judėjome daugmaž taip, - pirštas vingiuoja zigzagu - ir dabar esame šiame taške. - Netoliese, kitoje upės pusėje pažymėtas raudonas X.
Agnes užsižiūri į upę, vaikinai tyli.
- Manau, neklydome. Leggera kažkuriuo iš šių takų atmynė iki čia.
Hanas dairosi pakrante, ieškodamas už ko užsikabinti.
- Tada - į upę ir iki Rajono. - Tęsia Gaika.
- Kad ir čia, - vyrai jau vaikšto ant kieto smėlio palei pat upę. - Juk krantinė puiki pasikrauti motui.
Mergina jaučia ore sklendinčią pergalę - jiedu su Hanu neklydo! Leggera, "išlipusi" ant aikštelės netoli sodybos, kirto asfaltą ir tęsė kelionę kuo neįtikimiau - per mišką iki upės, o po to buvo gabenta vandens transportu iki tos sodybos.
- Ačiū, Gaika! - Ji padėkoja vaikinui, kurį įpainiojo (tiesa, jo paties noru) į šį reikalą.
O šis jau kuria mocą ir siūlo dar prasilėkti. Gerai! Ruošdamasi ji žavisi kick starter'io teikiamu vaizdu. Gaika, užkietėjęs enduristas renkasi tiktai klasiką: kiek paplušėjęs, o mocas - pasispardęs, jiedu vis dėlto susikalba. Agnes greitai įsitaiso ant savojo, užveda motorą - tas garsas yra ypatingas - įkala pavarą ir linkteli atsisukusiems, laukiantiems jos ženklo, vaikinams. Taip, vyrai, varom!

Jeigu per daug įtemptai galvoji - pradedi klysti, tiesa? Ji pamena save smėlyje: per daug minčių apkrauna judesius, kūnas įsitempia ir taip toliau. Juk tai gali būti iš tiesų paprasta: Leggera yra pas redaktorių. Trijulė įneria į miško tankmę, atrodytų, debesis aptraukė saulę. Išvairavęs per miglos slėnį iki upės, parsiplukdė pas save į sodybą. Bekė, kvailutė, buvo panaudota raktelių kopijai padaryti, informacijai gauti. O ir šiaip - ko gražios panos pašonėje neturėti? Kita vertus, ji irgi gerulė paukštytė - nežino Martas, į kieno nagus papuolęs! VuuuupMocas slysta, kirtęs besimėtančias šakas. Kur vyrai? Smėlis dulka, nieko nematyti! Agnes apsidairo kryžkelėje - ana ten nusidriekęs pudros kamuolys, tai viskas gerai.

Vaikinai stabdo pušų properšoje už upelio. Čia užkąsime, prisimena mergina. Akceleruojant vanduo purškia iš po ratų. Net oras kvepia drėgme.
- Agnes, žinai, aš vis dėlto tavęs kai ko paklausiu, nors gal neturėčiau lįsti į tavo pasaulį.
Mergina žvilgteli į Haną.
- Tu per daug protinga pana, kad būtumei "pamiršusi" iš karto nueiti pas redaktorių sužinoti, ar tai buvo žurnalisto klaida. Mąsčiau kelis variantus, bet kitaip nesugalvojau... Draugavote? - Įdėmiai, bet supratingai ją stebi Hanas. Tuo metu Gaika ramiai kramsnoja sumuštinį, tarsi šis pokalbis jo neliestų.
Pagaliau merginai tarsi akmuo nuo širdies nusirita, nes gali tai kam nors pasakyti! Ir ji įkvepia:
- Ketinau leisti moto žurnalą, tai buvo puiki neužpildyta niša Šalyje. Surinkau komandą, apsprendėme koncepciją, vykome į renginius, rašiau ir pati – žodžiu, turėjau svarų įdirbį. Man trūko tik lėšų. Tada kaip iš giedro dangaus atsirado jis ir pasisiūlė tapti lygiaverčiais partneriais. Jis iš karto gavo visas lėšas su kaupu, net rezervu kitam numeriui. Tad startas turėjo būti stiprus. - Agnes iškvėpė.
- Ir tada?
- Viską perėmė, apgavo ir paliko. Nesismulkino net į akis pasakyti.
Dabar ir Gaika atsisuko, su dideliu kąsniu burnoje, nustojęs kramtyti.
- Ką? - Pasigirdo duslus jo balsas per sumuštinio turinį. O Hanas riebiai nusikeikė. Vyrai tylėjo, nes turbūt pritrūko žodžių.
- Bet dabar bent aiški Musės padėtis. Juk tik artimiausi draugai žinojo, ko trūksta mano užmanymui. Po kiek laiko Musė mane supažindino su redaktoriumi...
Ji sužiūra iškirsto medelyno pusėn.
- Tačiau bent vienas dalykas iš to, kas dabar leidžiama, yra ne mano idėja: tai orientacija į baikerių "kultūrą". Mano požiūrį į juos žinote, - Agnes nutilo.
- Menkysta, - pagaliau kažką iš savęs išspaudžia Hanas.
- Bet to priežastis? - Gaikai iš tiesų svetimas baikerių "kultūros" mentalitetas.
- Imperialistiniai troškimai. Valdyti, būti autoritetu. O menkutis mąstymas, kad leisdamas žurnalą ar turėdamas patį geriausią motą tapsi geriausiu (bent savo gaujoje) - nesuvokiamas ir man. Bet kitos priežasties aš nematau. - pažėrė JAWA palikuonis.

Vakarėjanti saulė jau žemai, sklinda pro liaunus kamienus. Dabar klausimą užduoda Agnes:
- O Jūs? Kodėl pasikeitė planai dėl JAWA atstovybės?
Hanas nustebęs kilstelėjo antakiais:
- Tu žinai?
Mergina šypsojo: nežinojo, bet numanė. Hanas tęsė:
- Gavau rekomendaciją iš savo pažįstamų pažįstamų. Susisiekiau, atvykau, sutarėme, derinome, jau turėjome pardavimo planus, salono brėžinius, perspektyvos užmanymus ir t.t. Tik kaip gerai, kad į sutarčių pasirašymą pasikviečiau savo vertėją. Kad jie būtų norėję mane šitaip apgauti!.. - matyti vyras pritrūko komentarų.
- Kas tie jie?
Hanas įvardino pagrindinį, su kuriuo bendravo. Ne, Agnes tas vardas nieko nesakė.
- O gal yra koks pseudonimas?
- Nežinau, nesakė. Tik pamenu, ant jo kaklo regėjęs įmantrią motociklo grandinės tatuiruotę, apjuosusią kaklą...
- Aaaa, tas... - net Gaika žinojo "populiariausią" baikerių juvelyrą.
O Agnes sujuko, tik ne iš linksmumo, bet akibrokšto:
- Jį vadina Sidabru. Ir jis yra redaktoriaus sėbras.
Mergina pakelia akis į grakščias, romias pušis. Miške taip gražu! O kvapas! Ten, viršuje, matyti ir dangus. Jipakyla ir traškiu miško paklotu keliauja link upelio, delnais pasemia šalto vandens ir nuprausia dulkėtus skruostus. Paukščiai skelbia pavasarį.

- Lekiam? Aš turiu minčių ką daryti toliau, tik reikia jas išgryninti, o miškas tam padeda, - mielai nusišypsojo Gaika.
- Gerai, šaunam iki mano sodybos.
Mergina žingsniuoja link DR - šis, dailiai pasviręs, įsmigęs į samanas, laukia būti naudingas, prasmingas ir išmokyti ją dar ko nors naujo. Braukiam, Tigre!


6 / 48

Planas sustyguotas. Kitaip tariant, aptarti planas A, planas B ir planas C. Pastarasis reiškia bet ką, kas gali įvykti, ir kaip elgtis tokioje situacijoje, t.y. išnešti sveiką kailį.

Gaika ištyrinėjo sodybos apylinkes ir parvežė svarbiausią atsakymą: tas pastatas, kurį Agnes matė iš viršaus, tikrai yra garažas.

Agnes turėjo surasti datą. Ji mėgino sugalvoti, kada būtų tinkamiausias laikas. Ir tuomet staiga ją aplankė atmintis: juk redaktorius Kelio dieną pristatys savo antrąją knygą! Ji nei kiek neabejojo, kad po oficialaus pristatymo, bus vakarėlis jo namuose uždaram draugų ratui. O jo metu... tikėtina, kad "pasidžiaugs" ir naujuoju žaisliuku.

Hanas kovojo su savimi, kaip pasakyti draugui, kad jo mergina - vat tokia... Kaip elgtis tokioje situacijoje, kai draugas aklai įsimylėjęs?
- Agnes, - jis atsikrenkštė, - ar tu galėtum man pagelbėti tokiu delikačiu klausimu... Nežinau, kaip Martui pasakyti tiesą apie Bekę. Gal tu galėtum?
Agnes sulaikė tylą ir nusišypsojo:
- Hanai, net jeigu norėčiau, jis manęs negirdėtų. Martas nekalba su manimi, - ir ji skardžiai nusijuokė.
- Nesupratau? - Vyras žvelgė į ją tarsi nenugirdęs.
- Jis su manimi net nesisveikina. Ignoruoja. Nes paliepė panelė paukštytė.
Agnes juokėsi, tačiau Hanas visas išraudo iš pykčio. Kad jo draugas šitaip leistųsi stumdomas kažkokių bobų! To jau buvo per daug.
- Žinote, man atrodo, nieko nesakykime. Tegul jis tai pamato pats. - Situaciją sušvelnino Agnes.

Diena išaušo apniukusi. Dideli, nešvarūs debesys sunkėsi danguje, vėjas plėšė medžių lapus, kėlė dulkes ir šiukšles,- tik retkarčiais išlįsdavo saulė.
Hanas ir Agnes sutartu laiku taksi nuvyko į kaimynų sodybą. Statybininkai jau turėtų būti baigę darbą. Tačiau dabar jie patys apsirėdę kaip statybininkai - Agnes skarele perjuosė plaukus, įlindo į darbinius drabužius.
Ilgai nelaukę jiedu imasi veiklos: mergina nešioja įvairias statybines medžiagas, kad išlygintų namo kiemą, "užglaistytų" duobes, Hanas imasi "kombinuoti" dalį tvoros. Vakarėja, vėjas ūžia pirmame pastato aukšte be langų ir durų.

Ir štai - prasideda! Tolyje jau girdėti atburzgiantys motociklai. Mergina į rankas pasiima filmavimo kamerą ir užimą sutartą poziciją. Record on.

Ir net aikteli! Tas garažas yra stikline siena į pievą! Tik juodos užuolaidos su klubo simbolika dar užtrauktos.

Vienas po kito į redaktoriaus kiemą burzgia motociklai: tas HD 48, blizgantys čoperiai, net vienas šaldytuvas. Pačiame kolonos gale ji mato ir jau pažįstamą Vespą. Įvažiavus panelei vartai uždaromi.

Hanas tuo metu duoda ženklą ir Gaikai: pasinaudoję motociklų variklių gausmu pas kaimynus, į šitą "stovyklą" įsuka kelių enduristų brigada su Gaika ir Martu priešakyje. Jie iš karto apgręžia motociklus išvažiavimo link. Agnes linksi sveikindama vyrus, kurie savo noru, be išlygų, sutiko pagelbėti. Tik Martas nustebęs: nežinojo, kur vyksta, tad keista matyti Haną su družba ir kombinzonu, o ir Agnes čia...

Merginos žvilgsnis grįžta atgal į sceną. Prisiparkavę mocus, vyrai įmeta raktelius į senovišką armijos šalmą, stovintį ant stalo pievos viduryje. Taigi, paniatkės! Vyrai (tarp jų ir Musė su Sidabru) šurmuliuoja, užsirūko, Bekė - savo "pozicijoje" prie redaktoriaus.

Agnes pamoja Hanui. Vyras savo ruožtu duoda ženklą visiems užimti vietas: kitaip tariant, rasti plyšius tvoroje ir pažvelgti į spektaklį. Enduristai sugula ant žemės ir priglaudžia akis prie lentų. Pradeda kristi dulksna.

Redaktorius skelbia tostą už savo knygą ir kviečia visus į garažą. Tuomet sprogsta šūksniai ir plojimai ir visai netrukus pajuda užuolaida... Pirmiausia ji mato židinį, sofą, sienos piešinius, o tada... Štai - Leggeros uodega! Ir - ji garsiai įkvepia - pati blizganti Leggera! Jų hipotezė pasitvirtino! Ji atsigręžia į Haną - ir jis žiūri į Agnes! Abu šypso, o akys kibirkščiuoja pergalės energija. Redaktorius laisto motociklą bokalu alaus.

Hanas prieina:
- Turim?
Agnes linkteli ir išjungia kamerą. Įrodymai akivaizdūs.
Atėjo metas veikti. Vėjas kelia dulkes, stumdo besimėtančias tuščias dėžes.
- Skambink, - nurodo Hanas.
Mergina surenka policijos numerį. Laukimo minutės, atrodo, virsta valandomis. Pagaliau kitoje tvoros pusėje, prie kaimynų vartų pasirodo pažįstamas automobilis. Visi lig vieno vyrai sprūsta iš garažo aiškintis, kas vyksta. Pareigūnai prisistato.
- Tai peršiko! - Susižavėjęs taria Martas. Atrodo, šokas, kurį patyrė pamatęs Bekę su kitu, jau praėjo. Dabar jis tetrokšta teisybės.
Ir tikrai, baikeriai visi per vieną kiek persistengdami kalbasi su pareigūnais ant kiemo slenksčio. Garažo durys privertos, kiemas tuščias.

Hanas duoda ženklą likusiems: pradedam. Gaika segasi šalmą ir įsitaiso ant savo motociklo. JAWA palikuonis užsimeta odinę striukę ir ryžtingai nustumia tvoros dalį, kurią taip atsakingai išpjovė pjūklu - ši nugriūna į kaimynų pusę. Rankose nešinas buteliu benzino, jis drąsiai žengia link garažo. Tik tam dar reikia pereiti visą kiemą! Merginai gniaužia kvapą - kad tik jie neatsisuktų. Vyras artėja prie garažo durų, jau liečia, stumteli pečiu ir įsliuokia vidun. Pagaliau! Agnes, atrodo, tarsi iškvepia visą savo baimę, net rankos dreba.

Ir pačiu laiku! Ji girdi vyrus atsisveikinant su pareigūnais. Sekundės sulėtėja iki begalybės. Pro stiklinę sieną Agnes mato Leggerą ir savininką: šis ieško, kur atsidaro stiklas (jis juk turi atsidaryti), tačiau... Hano akys neranda raktelių nuo stiklo užrakto spynos! Mergina jau išvis pamiršo kvėpuoti, smilkiniuose tvinksi kraujas. Tačiau nieko negalvodama ji įžengia į kiemą: kas benutiktų - jiedu yra komanda.
Bet Hanas nepasimeta: nuo židinio krašto pasiima šalmą, užsideda, užsėda ant motociklo, patikrina ar bake yra degalų, įkiša raktelį į spyną, iš kišenės ištraukia mažutį Leggeros modeliuką ir padeda vietoje šalmo.
- Sveikute! Stovi čia ant pjedesalo tarsi išėjusi į atsargą...

Agnes jau turbūt ir pažaliavo: policijos mašina išvažiavo, o vyrai grįžta į kiemą. Leggeros motorą girdi net ji - tai garsas! Vyrai pasileidžia vidun.
Bet Agnes neramina dar kaikas. Ten stovi tas bliūdas su visų mocų raktais... Ji negalvodama instinktyviai lekia jo pusėn, griebia į rankas ir pasileidžia atgal. Dulksna perauga į smarkų lietų. Kad tik nepaslysti ant žolės!

Akys žiūri tik į garažą, ten vyrai - dar akimirka - ir turės Haną rankose. Bet akimirkos užtenka: kaip tik tada Hanas atsuka rankeną, nusuka veidą ir... dūžtančio stiklo garsas! Jis užgožia ir motorą, jis sustabdo net realybę. Hanas pasislepia už pasipylusio, sprūstančio stiklo šukių.
Dar sekundė ir jis jau stovi prie Agnes. Žvilgtelėjusi į išsižiojusius ir persiutusius sėbrus ji akimis ieško tik vieno iš jų. Štai - redaktorius siurbia merginą akimis. Agnes nusišypso ir pamoja jam ranka. Tuomet mikliai užšoka ant moto ir su Hanu nukuria pro pasigamintas "duris", sulygintą taką per kaimynų kiemą paskui Gaiką, kuris jau pasiruošęs juos vesti neįtikimais keliais.

Atsigręžusi per lietaus skraistę, ji mato baikerius pasiutusius it šunes - vieni lekia prie motų, kiti ieško bliūdo su rakteliais, treti jau veržiasi į kaimynų kiemą. Čia visų priešakyje juos pasitinka Martas. Agnes dar spėja pamatyti, kaip jis, nė nemirktelėjęs, uždrožia redaktoriui, kiti vyrai žiebia likusiems... tik Musė išsigandęs skrenda atgal link garažo. O daugiau - jiedu pasislepia už posūkio...

Agnes numeta šalin šalmą su rakteliais - neketina teptis rankų.

Sąskaitos suvestos.


P. S. Sklando legenda, kad į Vapsvos duslintuvą kažkas pripylė smėlio. Pusę lūpų užsimenama, kad tai - Marto darbas. Bet niekas jo neteisia: jis pats tą motorolerį Bekei ir padovanojo.


Komentarai

Populiarūs įrašai