Stuntriding Eurocup 2014

Ir jie pasileidžia. Areną užpildo tarsi bičių spiečius - jis dūzgia, nerimsta, zvimbia, nenustygsta - žavingas širšynas! 22 dalyviai atsuka akceleratorius - atrodytų, ausų būgneliai neatlaikys. Bet koks tai reginys! Toks, kaip ir pati diena - visiškai pašėlusi, primenanti kūrybingą gamtos chaosą. Kol atvykome į Kauną lijo, snigo, pustė, vaiskiai švietė saulė, ir vėl iš pradžių.
Paskelbiamia kvalifikacijos eilės tvarka.

Keturios valandos venomis pulsuojančio adrenalino! Sunku įsprausti į bet kokius žodžius tai, kas ten vyko!!! Sėdėjau pirmojoje eilėje (o kaip kitaip?) ir ryte rijau kiekvieną akimirką. Daugelis vaikinų pasirodė išties labai gerai, buvo ir nematytų, originalių triukų. Tiesa, nemažai perspektyvių jaunuolių puikiai atliko techniką, tačiau savojo braižo/ stiliaus/ charakterio - dar neturėjo. Bet tai yra normalu.
Ir šiandien dar akys tarsi bėgioja iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę ir vėl atgal :) Vakar aplinkinis pasaulis ištirpo: buvau tik aš, draugas ir visas reginys mums prieš akis. motociklų gausmas yra ypatingas!


Man į atmintį giliai įkrito šis vaizdas, savyje nešantis ypatingą istoriją: vienas iš dalyvių stovi greta savo motociklo, iš viršaus spigina arenos žibintas. Jis krinta tokiu kampu, kad jie abu skendi šešėlyje, tačiau ryškiai apibrėžia siluetą. Prožektorius šauna kone statmenai, taip sukurdamas kontrastingą šviesos - šešėlių žaismą. Motociklo metalinės dalys spindi nutviekstos šviesos, ir čia pat lūžta į tamsą. Kuomet buvo giedamas Lietuvos himnas (primetate?) turėjau džiaugsmo šį siluetą ilgam užfiksuoti savo atmintyje.

Tiesa, vienas niuansas įnešė intrigos: tai arenos dangos "paruošimas". Kadangi ji buvo per slidi, organizatoriai ant jos išlaistė daugybę Coca-Cola gėrimo (nes saldus, taigi lipnus). Atrodytų - smagus faktas, bet realiai nepasiruošimas/ nežinojimas dėl dangos yra svarbi klaida, kuri galėjo kainuoti rimtas traumas. Stebint pasirodymus, aiškiai matėsi, kur dalyviai buvo įpratę padais čiuožti per "žemę". Tačiau čia jų kojos užstrigdavo su rizika išsinarinti. Beje, kai kada matėsi ir dalyvių nepasitikėjimas sukibimu...

Na, o dėl finalo. Atrinkti varžovai vienas po kito atliko vis sudėtingesnius važiavimus.Tačiau kai atėjo suomio Joona Vatanen eilė - kvapą išties užgniaužė. Ir ne dėl triukų įmantrumo ar technikos precizikos. Suomio stilius/ charakteris ypatingai išsiskyrė. Jo pasirodymas pulsavo ne tik jaunatviška ar maišto energija. Įvardinčiau jį streetfighter'iu - aštriu, piktu, kovojančiu už savo vietą po saule.

O tuomet atėjo mūsiškio Aro pasirodymas. Žinoma, jis buvo lyderis ir publikos favoritas. Tačiau kai prabėgo jam skirtos minutės, netikėtai turėjau sau pripažinti: ne, suomis pasirodė stipriau. Gal tik man taip atrodė, bet Aras šiek tiek jaudinosi, kiek dažniau "klydo" negu visada. Jo kvalifikacinis važiavimas buvo nepalyginimai stipresnis, tarsi tada Aras dar buvo užtikrintas savo padėtimi.

Bet kokiu atveju, manyje tūnantis teisingumo jausmas, kovojo: nejaugi bus taip, kad teisėjai užsimerks ir visgi pirmą vietą paskirs lyderiui? Tačiau kuomet vienas iš teisėjų, žiūrėdamas į suvestus rezultatus, kilstelėjo smilių aukštyn - supratau, kad teisybė visgi yra. Tik 4 taškais, bet suomis užėmė pirmąją vietą!
Kas ten sakoma apie lėtus suomius? Mika Hakkinen išimties fenomeną papildo ir Joona!

Kas dar nežinojote > čia! Ir čia.

Komentarai

  1. man akys nuotraukoje - įtikinamiausias įrodymas, ten buvusių puikių emocijų ir renginio žavesio ;-)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai