Mieguista migla

Vasaros garsas? Svirpliai, medžių ošimas ir varlės naktį. Aidas virš ežero.
Kvapas? Spragsinčio karščio bangos pušynuose (sakai), šviežiai nušienauta pieva, upės drėgmė.
Jausmas? Kai plaukiu. Blizgančiame ežere - ir miškas, ir dangus jame. Mažutėje upėje - skaidrioje, šaltoje, žolėmis apaugusioje.

Ši vasara? Ankstyvas, perregimų spindulių sklidinas rytas prieš APL - įsimylėjusi aš, su jauduliu besiseganti amuniciją. Kvepiantis vėjas ir spalvota žaluma apsnūdusioje Čepkelių pelkėje. Mažutė Grūda, įsispraudusi gaiviame juodalksnių koridoriuje. Krintančios žvaigždės virš Nemuno ant liepto. 6 svajonės.

... ir netrukus nugula šlapia, vėsi, drėgme užsiklojusi rugpjūčio naktis.

Jeigu kada iškristum iš pasaulio ir vėl sugrįžtum, jeigu tave kažkas atgal "įdėtų" į šią naktį, ar atpažintum ją? Ar ši sodri, tiršta vienuma, varlių burkimas, oras, virpinamas svirplių, tau kalbėtų būtent rugpjūtį? Ar pasakotų apie kibirkščiuojančią vasarą, kuri štai čia, dabar susirinko į save ir sustojo akimirkai atsipūsti - prieš iškeliaudama į kitus metus.

Sultingos, alsios rugpjūčio naktys! Nesinori jų paleisti. Tačiau už posūkio jau rąžosi mieguista migla.


Populiarūs įrašai