12 metų!

Kai labai nori - vadinasi reikia.

Nusileidau pas JAWA. Kaip mudviem seksis šiandien? Vaikinai prognozavo, kad nekrauna dėl rėlės. Bet man labai reikia važiuoti jau dabar!

Tą dieną - didysis bėgimas, o aš reziduoju vietoje, kuri aptverta iš visų pusių. Pirmą kartą lengvai išsisukau, net nereikėjo važiuoti šaligatviu: plyta, degalinė, benzinas, tepalai. Išriedėjau vėl, dairydamasi, kaip prasmukti nepastebėtai. Tačiau kaip tik kertant bėgimo kelią užgesau pačiame viduryje eismo/ veiksmo! :) Dalyviai (gerdami kavą iš popierinių puodelių) nesupyko, tik šypsojo. Nusistūmiau, laimei - užsikūriau, ir supratau, kad nebegaliu jungti šviesų ir rodyti posūkių.

Mudvi švilpėme link Aukštadvario pro Trakus! Ir tik po kelių kilometrų man toptelėjo - juk taip buvo ir tada, prieš 12 metų, kai pirmą ir vienintelį kartą sėdėjau už Brolio, kuris vairavo būtent šią JAWA! 12 metų ir mudvi vėl kelyje! O širdyje - ta pati stipri, užtikrinta, rami nuojauta.

Ten, už Trakų, praėjo nuostabi diena, kurios, esu tikra, nepamiršiu niekada!

Tačiau nuotykiai nesibaigė. Šį kartą konstatuotas lygintuvas - neveikia, reikia keisti. Per dieną krautas akumuliatorius turėjo dar gelbėti, bet grįžti į Vilnių nusimatė jau temstant ir per kamščius jau nuo pat Trakų (sekmadienis...)! Be žibintų nedrąsiai lenkiau automobilių eiles, ačiū vaikinui, kuris rodė įsijungti šviesas. Tegalėjau parodyti pakeltą nykštį, tačiau norėjosi linksmai sušukti: "Neveikia"!

Žodžiu, viskas laimingai. Smagu su JAWA riedėti. Tik labai įskausta kairysis riešas, nes sankabai reikia tiek fizinių jėgų, kad gal taip ir neturėtų būti :)

Per tiek metų, Jawut, aš tiek daug prisvajojau! Ir dar daugiau parašiau. Ši diena yra tobula, gryna, pilnatvės, mano istorijos diena. Nenutrūkstanti akimirka (dabartis), dėl kurios verta gyventi. Negaliu patikėti, kad aš iš tiesų esu savo Svajonėje. Aš gyvenu!!!


Populiarūs įrašai