Svajonės pradžia

Kiekviena svajonė turi pradžią. Ir tai yra ne tik akimirka, kada atradai ar supratai, ko trokšti. Ne tik ta mažutė (bet galinga) laiko dalelė, kada visi veiksmai įgavo prasmę ir kryptį. Pradžia gali būti ir ta akimirka, į kurią, savo svajonės įgyvendinimui, sieki iš dalies sugrįžti (bet ne pakeisti, nes tada nebūtų dabarties, taigi ir pačios svajonės). Svajonė gali būti ne tik troškimas, noras, tikslas ir planas ją pasiekti, ji neretai yra net poreikis (kaip oras ir vanduo) padaryti įtakos tam, kas jau yra įrašyta tavo istorijoje. Ši, unikali (net jeigu, neretai, ir skaudi) praeitis yra atspirties taškas, dėl kurio gimsta svajonės. Ateitis.

Tikroji svajonė niekada nereiškia daikto, nes daiktai - tik priemonės turėti kažkokias savybes, būti tam tikru ar įrodyti kažką (sau ar kitiems). Apskritai, šiam žodžiui tenka milžiniškas svoris ir atsakomybė. Ir jos pradžia, netgi jeigu ją suvokiame tik gerokai vėliau, po kelių dienų ar net metų, yra ypatinga. Nes tada užgimsta esmės prasmė (skamba keistokai, bet galima įskaityti logiką). Jeigu ne tam tikro gyvenimo etapo, tai apskritai viso gyvenimo, apskritai savęs, kaip protaujančio žmogaus, šiame pasaulyje. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso kokią prasmę, svorį (ir svajones) sau suteikiame.

O kai kelionė prasideda, svarbiausia svajonės dalis yra... dabartis. Didis ne tas, kuris svajonę pasiekia, bet tas, kuris įveikia visas kliūtis pakeliui į ją. Ir kuo tų trukdžių yra daugiau - tuo svajotojas yra stipresnis ir tuo labiau nusipelno pasiekti tai, ko trokšta.

//

Mano kelionė prasidėjo (palyginus su mano nugyventais metais) jau seniai... Bet tik dabar ji įgavo kiek kitokį pagreitį. Pagaliau. :)




Populiarūs įrašai