Kas? Elegancija?

Vieša erdvė neskirta asmeniškumams, ar bent jau turi būti pritaikyta cenzūra. Dėl pagarbos sau. Ir - jeigu jam rūpi - skaitytojui. Bet dėl poreikio sustatyti asmenišką pasaulio patyrimą į vietas turbūt ir gimė Agnes personažas...

Užtenka vieno taiklaus pastebėjimo, kuris pasako labai daug. Jame užkoduota dabarties vertybių painiava. Šiame šabakštyne Agnes neįžvelgia prasmės, tad atsitraukia ir stebi(si) elgesio, veiksmų, tuščių žodžių kratinį ir nuolatos lekiančius praeivius.

"Elegantiškumą pakeitė seksualumas". Kitaip - išstūmė, nes elegancijos, gracijos niekada niekas nepakeis. Tas žodis "seksualumas" tapo ir atgrasus. Beje, jo tiesioginis vertimas kreipia į gyvuliško prado esmę ir neatitinka žodžio "patrauklus" (nes traukti gali ne tik kūnas).

Tai, kas duota nuo gamtos (tiesa, ne visiems), neturėtų nugalėti galingos, sunkiai paaiškinamos savybės - žavesio. Tik tai, ką sukuriame savimi - protu, veikla - vertinga, svarbu ir didinga. Tai, kam reikia mūsų pastangų, kam nepakanka tik egzistuoti savo grožiu.

Agnes - motociklininkė. Ji apsupta jaunuolių, vaikinų ir vyrų savotiško dėmesio. Turbūt geografinė padėtis lėmė, kad mergina retai sulaukia teigiamo žodžio, padrąsinimo, komplimento, o jeigu ir sulaukia - jis dažniausiai būna apie čia linksniuojamą gamtos duotybę - išorinį grožį. Nejaugi nematoma niekas daugiau?

Mergina renkasi gyventi elegantiškai. Tad kol nevertinamos jos pastangos, veiksmai, kol nesvarbūs jos siekiai, kol savaime, natūraliai nepasiūloma pagalba ("aš pakeisiu žvakę", "lekiam, pamokinsiu išimti posūkius") be "slaptų" ketinimų, tol komplimentas apie grožį bus nepakankamas.

Būti elegantiška - tikrai nebūtinai rengtis stilingais drabužiais, suderinti audinius ir spalvas (jie - nusiperkami). Tai - požiūris į gyvenimo kokybę. Savas tempas, kelias ir taisyklės. Tai švelni, subtili, savitai kuriama aplinka. Garbingai, oriai siekiamos svajonės. Tai - ne tik žvilgsnis, elgsena, tai ir tyla.


Populiarūs įrašai