Ore

Atsistoju. Nerealus - svajonės - pojūtis! Kai gaunasi savaime, čia ir dabar.

Jaučiuosi tokia lengva it besvorė, motocikliukas - taip pat. Tarsi mūsų nebūtų arba būtume vienas, nedalomas organizmas.

Už posūkio atsuku rankeną. Kartu geriame žvyrą, sukame į mišką ir suplūktu keliuku švelniai vingiuojame žemyn - minkšto smėlio link.

Švilpiu ore, kandu pavaras, slydinėja uodega.

Jausti motociklą - tai tikslas. 

Ir po truputį mums tai pavyksta!


Jos švilpė, vingiavo, ieškojo, rado, sušalo, užkaito, sušlapo, būkštavo, kvėpavo, mintijo, džiaugėsi, spindėjo, o paskui... pavargo :) [Taip pasakytų akys]

Esmės, gyvybės akimirka.


Populiarūs įrašai