Kol dairausi įkvėpimo...

Jau maga kurti trečiąją detektyvo dalį. Bet tam reikia laiko perspektyvos... o kol laikas "eina", apgalvojau, ką jau sukūriau.

Pirmoji detektyvo dalis buvo aiški. Yra gėris ir kiti. Laimi teisybė. "Kieno tiesa - tas stipresnis", - yra sakęs mano herojus Sergej Bodrov jaunesnysis, brolio Danilos vaidmenyje...

Man pačiai pats įdomiausias faktas, kurio turbūt joks, net ištikimiausias skaitytojas, nesusietų su realybe yra garažo vartų ir dūžtančio stiklo paralelė paskutinėje detektyvo scenoje. Tai buvau patyrusi, tik... kiek kitaip. Atlikau panašų triuką, kuri teko įsisavinti per vieną kartą. (Daugiau apie tai - video ir užkulisai.)

Kita įdomi, jau pamiršta detalė "už kadro" - tai netikėtas sutapimas! Tuo metu, kai užbaigiau šią istoriją, Londone iš tiesų buvo pavogtas Ducati. Panigale. Ir Interpolas netrukus jį atsekė Lietuvoje!

Toks sutapimas, sakyčiau, kiek "neramino" rašant antrą dalį. Drįstu sakyti, ir šį kartą kai kas pasitvirtino. Net jeigu "faktai yra išgalvoti"... apie tai istorija nutyli.

Antroje detektyvo dalyje labai ryškus šuolis į painiavą. Čia nebėra gerų ir blogų personažų. Čia jie visi tik priėmę teisingus ar nelabai sprendimus. Dar tiksliau - personažai priima tai, ką pateikia gyvenimas. Keičiasi jausmai, veiksmai, šachmatų ėjimai.

Žavinga, kad šį kartą Agnes personažas stipriai susišaukia su Alekso (Tėtės). Net jeigu merginai labai sunku tai priimti, ji pripažįsta: ir ji liktų ištikima draugystei. Jiedu abu stovi už tuos, kuriuos išsirinko. Net jeigu "priešingose" barikadų pusėse.

Antroje dalyje taip pat labiau atsiskleidžia Hano - stilingo, į šeštą dešimtį įkopusio užsieniečio portretas. Praveriamos durys ir į Agnes praeitį. Galbūt trečioje dalyje labiau išryškės atviraširdis ir paprastas Gaikos personažas?

O galbūt - jam spręsti - sugrįš ir Aleksas? Manyčiau, Agnes nepripažintų, kad to norėtų. ;)

Bet nebursiu iš oro. Ateitis lieka ateičiai.

Na, o apibendrintai. Dar daugybė žodžių ir kablelių, kuriuos pakeitusi, autorė būtų išraiškingesnė. Dar nemažai stiliaus ir veiksmo eigos niuansų reikia išmokti. Bet rašymas ir yra procesas. Nežinia, ar jis gali būti baigtinis ir "pakankamas".

Pačiam autoriui - turbūt niekada.




Populiarūs įrašai