Šiluose

Tvoskiantis karštis yra savotiškai gražus. Jis nokautuoja kviesdamas neskubėti. Pasišnekėti su pakeleiviu ar po medžiu pabūti. O skubiai apsirengus - lėkti arba sustojus - išsinerti iš apsaugų. // 
"Na? - klausia manęs, nusiėmusios šalmą prie parduotuvėlės, - Kaip?" "Gerai!"- linksmai atsakau, tarsi būtume kaimynai. "Eina Yamaha?", - "Eina" - patenkinta šypsausi. Taip pasidžiaugę kartu, prasilenkiame. //
Žvalgausi į šilus iš paukščio skrydžio... Pušų viršūnės siūbuoja ramybę ir atneša vėją. Pažvelgiu žemyn - ištikimas draugas Plunksna laukia manęs. Gera vėl važiuoti ištisą dieną! //
Dažnai į šalmą plūsteli karščio bangos, atnešdamos sakų kvapą. Tai vasaros aromatas. Prigulu ant traškančių kerpių, žaismingų kankorėžių ir įkvepiu pasaulio. //
Kartais šokame per aukštai. Bet tik dėl to, kad ne laiku. Arba - ne su tais... //
Ežerai apgulti žmonių. Bet vis tiek stoju ir, nusimetusi drabužius, neriu. Plaukti vandeniu, kuris atspindi dangų... // Vasara!


Iš savo užrašinės - mąstymo ir širdies - išlankstau vasarą. Ji vėl atėjo! Ir tas jausmas, kai girdi motorą, ne padangas :)



Populiarūs įrašai