Minkštoje migloje

Užteko vieno karto. Nepamenu, ką veikėme nuvykę, kodėl važiavome. Pamenu tik vasariškai švelnią naktį, kurioje mudu švilpėme, žvaigždes už miško juostos, šalia kurios riedėjome, blausius motociklo žibintus, rodančius mums kelią... Jausmą, kad už Brolio esu saugi. Ir tykią nuojautą, tada dar nesuprastą: ateis ir mano eilė valdyti motociklą.


Nors nežinau, ką atneš Naujieji, turiu kryptį: žinau kuom ir su kuo važiuoju, ko mokausi ir ko siekiu. Migloje, tyloje gimsta rimtis ir jėga įgyvendinti save.
Nuojauta žino, kaip.


Komentarai

Populiarūs įrašai