Kai dangus verda
Neklimpk, neklimpk... Ratai prasisuka, aš vidury laukų. Gerai tik, kad nelyja. Išsikapsčius norisi nufotografuoti padangas, bet neracionaliai išsigąstu - reikia varyti, kad išsitaškytų purvas ir netaptų slick'ais... Vėl gazo - ir iš dangaus lyja žeme, iš priekinio rato dumblas šauna į priekį. Gražu, bet smagiau tai būtų patirti su kažkuo kartu. Tig(k)ras Britas, atvykęs į civilizaciją, atrodo murzinas. Aš atrodau prasčiau.
Šoninis vėjas laukuose toks stiprus, kad net šiltą dieną džinsai - it popieriniai. Šalta. Sulėtinu greitį ir grožiuosi man neįprastu peizažu: kiek akys užmato laukymės, krūmokšniai-krūmynai ir netikros pievos - ne iš senovės, o iš dabarties, apaugusios neprižiūrimus laukus... Jų spalvos ramina akį. O debesys! Kunkuliuoja, keldami širdį aukštyn. Sustoju, bet šalmo geriau nenusiimti - šitoks vėjas primena apie uostą. Čia ne Aukštaitija...
O ir akies vokas baisingai ištinęs, auga tas, kurio vardo nenoriu tarti. Neramu, nes visai čia pat - APL, mano metų kelionė. Ne tik dėl to, kad organizuoju, bet nes ten sutinku draugus. Ir gyvenu. APLe aš esu gyva!
Debesai. Ir laukai.
Šoninis vėjas laukuose toks stiprus, kad net šiltą dieną džinsai - it popieriniai. Šalta. Sulėtinu greitį ir grožiuosi man neįprastu peizažu: kiek akys užmato laukymės, krūmokšniai-krūmynai ir netikros pievos - ne iš senovės, o iš dabarties, apaugusios neprižiūrimus laukus... Jų spalvos ramina akį. O debesys! Kunkuliuoja, keldami širdį aukštyn. Sustoju, bet šalmo geriau nenusiimti - šitoks vėjas primena apie uostą. Čia ne Aukštaitija...
O ir akies vokas baisingai ištinęs, auga tas, kurio vardo nenoriu tarti. Neramu, nes visai čia pat - APL, mano metų kelionė. Ne tik dėl to, kad organizuoju, bet nes ten sutinku draugus. Ir gyvenu. APLe aš esu gyva!
Debesai. Ir laukai.