Pievos

...arba eilės, publikuotos čia, ne per vienerius metus...

//

Seku naktį

Debesiu užsiklojus naktį pasieki sapnus, pabundi auštant saulei, mirksi susivėlus.
Minkštas it pūkas parūkyti sustoja vėjas. Pasakodamas istorijas jis atneša dar vieną akimirką...
Miegok tykiai, širdie.

Būti

Jaunas mėnulis žiedžiamas tamsoje -
Išgirsti, kaip plyšta pumpuras
Gimsta šerdyje pulsuojanti narsa.

Ateina

Grindiniu kaukšiu. Kartu ir šešėlis, skruostus kanda, žibintai gula ant ledo. Skamba užčiuopiamo pavasario aidas. Ištuštėjusio miesto sekmadieniai, gimsta detektyvai.

Po skliautu

Oras žvilga it metalas,
Motoras burzgia aštriau.
Traška ratai ant krištolinio asfalto,
Ledo žvaigždės pulsuoja ryškiau.

--

Sausa dega skyla
Trošku.
Oro laisvės išsipildymo
Ilgu.

Plyštanti

Viltis dilgina krūtinę
Riksmą surakina valia.
Kas esu be svajonės?
Neįgyvendinta, tuštuma.

Kai ji iškeliauja į nebūtį
Dar kartą ir vis toliau,
Belieka tikėti dėsniu:
Riedu netoli nuo obels...

[Vilnius, 2016-17]

Pasaulis klausia

Kiek dar turėsi kantrybės,
Argi neužtenka būti tiesiog gražia,
Kodėl širdis alkana gyventi?
Atsakymas gali būti tik sulaikyta tyla.

Bundanti tyla

Kai girios nuklotos viržių pastele,
Paširdžiuos kutena ruduo -
Pats gražiausias metų laikas.
Šaltuko rytai, nupiešti migla...

Atžingsniuoja ruduo

Sunku atplyšti nuo vakaro -
Vėsaus, svirplių virpinamo...
Paslaptie, ir aš keliauju drauge, -
Mergina, su dviem motociklais.

Kai lūžta ledas

Kai veržiasi ištrūkti įrašyta,
Kai degina, bet įkvepia gyventi.
Ateina laikas ruoštis - nebe laukti, -
Aušra pražysta tamsiausią akimirką.

Kužda po sparnu

Koks yra ežero mėlis?
Ar žalias, ar dangus?
Ar atspindi baltus kamuolius?
Kurs slepias juodalksnyne...

Tyla

Kaip, įsisukus tavyje,
Nepaleisti?
Kaip, sugrįžus į laiką,
Tave išsaugoti?

Akimirkos dvelksmas,
Degantis dangus, -
Naktyje esu.
Įrašyta širdyje tu gyva.

[Dainava, 2016]

Širdis

Vėjas gano gūsius, palėpė gaudžia.
Čia šalta - yra laikas atleisti,
Lietus palieka atmintį - metas išeiti,
Tamsa atneša žinojimą - juk išauš.
Nereikia bijoti.
Ji tuksi audroje prieš tylą.

Sparnai

Kai pasaulis nurimsta,
Angelas sargas suglaudžia sparnus -
Jis užmiega.
Girdžiu savo vasarą pulsuojant –
taip kalba svirpliai.
Gandrai jau ruošiasi skristi.

[Gelgaudiškis, 2014]