Saldainis!

Didelė smėlio dėžė dideliems vaikams.

Per pastarąjį mėnesį gavau ne-trumpam vairuoti ne vieną itin skirtingą (ir, palyginus, didelį) motociklą: britiškai-indišką oldskūlą Royal Enfield Chrome, nervingai kinišką CFMOTO NK650, skirtą egzaminams, be charakterio Yamaha FZ6 ir APL'e išjaustą, ištvermingąjį Mėlį Yamaha XT 600.

Dar, tiesa, trumpai palaksčiau ir su birbaliuku Yamaha 125 - labai patiko, nes linksmas, šypsena nedingsta :) Taip pat ir su BMW F650, kai ir 14 km/h žvyruose nepakako, o lėkti su srebiančia it galingas laivas Africa Twin buvo meilė iš pirmo žvilgsnio! Švilpiau ir su tvirtu it plienas KTM 530 EXC-F - per dideliu man kalibru.

Tad kai vėl atsisėdau ant savojo Hardo... atrodė, it vairuoju orą!!! Nieko po kojomis nebuvo, toks lengvas pojūtis, ir vėl reikėjo apsiprasti, kaip jis čiuožia, slysta, stabdo, klauso kiekvienos kūno komandos. Taip mano motocikliukas gavo antrą vardą - Oras! Hardas Oras!

O lėkimas smėlio lyguma - saldainis! Nepamenu tokio jausmo! Kai norisi ištiesti sparnus, toli toli ir pakilti! Lėkti, skrieti, žaisti, gyventi! Pamilau smėlį, ar veikiau supratau pojūtį, kodėl tiek daug ralistų lieka pakerėti dykumos!

Ir tie pastelinių spalvų vakarai, žvelgiant į tolį. Tobulos dienos smėlyne.







Populiarūs įrašai