Lengvai išprotėję

Ir aš ten buvau, (beveik) alų midų gėriau... Nors iš tiesų 3-4 valandas laukiau, šalau ir įspūdžius fiksavau. Nors pati nevažiavau, negaliu sakyti, kad nedalyvavau. Draugą lydėjau.


"4x4 Perimetro" pirmasis etapas vyko aplink Švenčionis ir susidarė iš 3 greičio ruožų, kur motociklų klasė, keistai, buvo suplakta su keturračiais. Skelbiama, kad pirmasis greičio ruožas - pats ilgiausias Perimetro istorijoje. Ir dar žiemą. Ir dar joje užsiregistravo motociklininkai, kurie, pasak organizatorių, turbūt gerai ar lengvai išprotėję. Ir entuziastingi bandyti tai, kas Lietuvoje naujai organizuojama. Net jeigu po to krapštant sniego pusnyse naujausią KTM modelį (nes, kliudžius medį, nebeužsivedė), isteriškai juokiesi ir pasižadi parduoti žiemines padangas - kad daugiau nekiltų pagunda prisnigus į mišką sulįsti.

"Kodėl nefinišavai?" - klausia draugo pažįstamas per messengerį, pamatęs rezultatus online. "Tai kad niekas nefinišavo" - ir garsiai juokiamės. Trumpai drūtai - šioje klasėje dalyvavo 11 motociklų ir 3 keturračiai. Nei vienas motociklininkas nefinišavo. "Nusirašiusiuosius" pasitikau finišo linijoje - visi it susitarę plūdo "gerą trasą, bet vasarai". Pasak jų, neįmanoma buvo važiuoti: vienus trikdė giliausios provėžos, kitus - purus sniegas, trečius - kad negali atsukti "greičiau" negu 20 km/ val.:

"Išvis neina pavažiuoti, provėžos iki kelių, sniegas, murkdini, pavažiuoji, pasivolioji, pakilnoji motsą, toliau pavažiuoji, vėl pasivolioji - motokultūrizmas. Irkliuoji kojomis. Visi taip pat. Nepatiko šita patirtis. Startavome po aštuonių ryte, baigiau po 4 valandų ir 16-os kilometrų."
"Nors šiaip atrodo labai gera trasa - jautėsi, kad po sniegu ir smėlio yra. Bet buvo labai blogas kelias, kojomis iriesi, galima imti greičiu, atsistojęs gali važiuoti, bet jeigu į medį pataikysi..." Vienas iš motociklininkų ir pataikė.

Vyrai, pasportavę su motociklu - čiuožinėję, griuvę, keliasdešimt kartų jį pasikėlę, išmušti prakaito, bet labiau - nervo - grįždavo po 5 ar 20 įveiktų kilometrų. Tik 3 sugebėjo įveikti visą pirmą greičio ruožą, bet kone dvigubai netilpo į laiko normą (2 val.). Turbūt keistas jausmas įveikti tokią peklą ir grįžti prie finišo, kur jau nebėra teisėjų. Tik vienas iš moto dalyvių - pagarba! - pasiliko ir nuburzgė į antrą greičio ruožą. Tuo metu mes visi jau buvome patepę slides - šildytis prie karbonadų.

O snigo. Pakilęs vėjas pustė, atrodė, pūga artėja... Tada lijo. Šlapia, šalta, bet vis dar laukiu dalyvių. Tų išprotėjusių. Įrašinėju kiekvieno įspūdžius, kaip (nesi)važiavo, kokia visa tai nesąmonė, ir t.t. ir pan., tačiau per tą lietų ne tik mobilusis, bet ir fotoaparatas pramirko, užlūžo. Tad nelabai turiu ką raportuoti. Tačiau apsiniaukusią, drėgną dieną turėjau puikius įspūdžius, pamačiau seniai matytus kolegas ir paragavau rally raid'o duonos - nors gabalėlį. Ir nors veiksmas baigėsi ne taip, kaip tikėjomės ir užtruko sąlyginai trumpai, vis tiek parvežiau šiek tiek niaurių fototografijų:





















Populiarūs įrašai