Hard Core'as arba nesąmonė

Bet gerąja prasme; skaityti toliau.

Lietuva X 1000km/24 h. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau...

Užsimerkiu, o akys toliau "važiuoja"... Matau vien lekiantį žvyrą, provėžas, posūkius, slidžius miško kelius. Kažkodėl vis lekiu nuo kelkraščio, arba į šalia esančias pušis, bet "slaidinu" šalia ir niekaip nenulekiu. Žvyras, žvyras, žvyras... Atsimerkiu - lekiam šimtais, tais žvyrais, miškais, takeliais...

Atlaikiau 500+ kilometrų, tada - jau sutemus - užtrumpino mano XT, vardu Mėlis, ilgokai naktį krapštėm, aš sušalau ir švintant vėl pradėjusi važiuoti, atrodo, suakmenėjau - raumenys atsisakė, vos pajudėjau. Palikę motsiuką pakeliui sodyboje, toliau dar 150 km varėme... dvisėda.

Ką galiu pasakyti. Ne kartą girdėjau manančių, kad APL yra sunku. Kad Pabradės ralis yra sunku. Tylėdavau, nes mano nuomonė kitokia. Ten nėra lengva, tačiau smagu. Bet apsukti Lietuvą per 24 valandas yra... kostmosas. Realu, bet - žinau, nes patyriau savo kailiu - ne mano, kaip moters, parametrams. Arba, kaip sako orga, buvau nepasiruošusi. Turbūt turėčiau sutikti, nes niekaip ir nesiruošiau... Niekaip. Ir dar. Turiu pripažinti, kad man čia buvo nuobodu. Maratonai - tikrai ne mano stichija.

Kai mane naktį pakirto ir šaltis, ir nuovargis jau buvo praėjusi kone para, kai važiavome (žinoma, su pertraukomis - sysiu, kuro, užkąsti). Tačiau kai jau aušo, o aš mirinėjau ant motociklo vairo, komandos vyrai-optimistai tik kalbėjo: "Va, vėl nauja diena, naujos jėgos varyti iki galo" :))) Ir du iš jų pasiekė finišą! Tad kai mane parvežė namo, jau buvome nemiegoję lygiai parą, o prieš tai naktį miegoję tik kelias valandas. Parvežęs draugas vėl grįžo į track'ą ir tęsė maršrutą. Ar sakiau, kad KOSTMOSAS?

Tiesa, vienas iš komandos draugų naktį lėkė tik užsimetęs megztuką, kai aš buvau apsirengusi vilnoniu termo, ant viršaus įprastu termo, tada visom apsaugom, striuke ir kelnėm, ir dar lietaus apranga :D Aš visada visur amžinai šalu - toks "termostatas". Su vilnonėm kojinėm net vasarą miegu :)))

Kai kalbėjomės su organizatoriumi, klausiau, kokia yra jo filosofija - klubo, renginio, draugų chebros. Jis aiškiai atsakė - ekstrymas. Tada pagalvojau, kad jis galbūt kažkiek perdeda arba skirtingai suprantame šią sąvoką - nes juk dauguma galvoja, kad motociklas apskritai yra ekstrymas. Klydau. Dabar jau žinau, ką jis turėjo omenyje - t.y. hard core'ą. Čia tikrai nebus per maža tiems, kam jo trūksta kituose renginiuose.

Kita vertus, tai visai kitokia renginio platforma, idėja, taigi ir stilius. Čia nepaturistausi - reikia vien tiktai rankenėlę sukti. Neatsipūsi po medžiu, neišsimaudysi ežere, nelabai ir su kitais važiuotojais degalinėse nuotykiais pasidalinsi - nėra kada. Net jeigu remontavomės sankabos trosą ir starterį, jau žinome - jeigu būtume apgalvoję strategiją iš anksto - vyrai būtų ir anksčiau pabaigę. Bet tam ir yra patirtis - kad išmoktum pamoką. Priekyje toli toli pirmas lėkė ir parlėkė žymusis Bubinas, kažkur priekyje ir legendinis Dunsė su legendine Africa - įdomu, ar jie sustojo nueiti už krūmo, ar ką valgė? Paklausiu ;)

Tiesa, privalau paminėti, kokia graži yra Lietuva. Nepamiršiu kelių dalykų. Pirmas, kad įmanoma tiek kilometrų sudėti vien tik žvyrais ir miško keliais. Ir žvyrais ne nuobodžiom tiesiosiom, o tais mažesniais, su daug posūkių ir miškelių. Atsiminsiu ir kad pats skaniausias etapas buvo pirmi 100 km - techniškas, Nemenčinės miškais. Taip pat užbūrė Auksinės valandos kerai - kai priešais važiuojantis komandos narys panerdavo į žvyro dulkes, apšviestas įstrižai auksu tviskančios saulės spinduliais. Ilgam įsirėš tykus, net trapus brėkštantis rytas, apie 3 valandą, bundantys paukščiai ir kantrūs kolegos, kol pastatėme motociklą poilsiui. Ir dar - pramerkus akis - ta migla pievose šaltą drėgną rytą. Skrodžiant orą ji atrodė, o gal ir mes buvome, kaip iš kito - mitų - pasaulio...

Kai grįžau ir nusiimiau šalmą - akys užtinusios ir degančios iš skausmo (nesiplėsiu, kad važiuoti su akių lęšiais ir nemigus ir dulkėse buvo pragaras), skruostai dega raudoniu nuo šalčio ir vėjo - nusispalvinę jie bus dar ilgai. Vos nuėjau iki lovos - o ėjau kaip girta: apsvaigusi, sutinusi ir suakmenėjusi. Sapnavau ir pabudus girdėjau važiuojantį motociklą. Motorą girdžiu ir dabar.

Lietuva X 1000 km/24 h. Negaliu pasakyti DONE, bet tikrai žinau, ką tai reiškia. Ir kad šitos nesąmonės nekartosiu. (Bet vis dėlto nesakau "niekada" :))

Kol dar šypsojomės :)



Starte - apie 100 išprotėjusių




Lietuvos laukuose, pievose, miškuose...



Kuras mums ir motociklams



Temstant Biržuose ir sutemus kažkur kitur


 Po finišo ir pusantros paros be miego...



Populiarūs įrašai